Vienas universitetas prakalbo apie kreipimąsi į teismą dėl žurnalo „REITINGAI“ parengtų 2014 m. universitetų reitingų. To senas demokratijos tradicijas turinčiose civilizuotose šalyse nėra buvę. Tiesa, aukštųjų mokyklų reitinguotojus kritikuoja daugelis reitinguojamųjų. Na, bet mėginti tokiu būdu suvaržyti žodžio ir spaudos laisvę bei „užgniaužti“ stojantiesiems ir jų tėvams svarbią informaciją nebandė nė viena civilizuoto pasaulio aukštoji mokykla. Ar Lietuvoje kažkas ne taip?
Taigi, žurnalas "REITINGAI" dalijasi Jonės Kučinskaitės, žurnalo „REITINGAI“ žurnalistės ir reitingavimo projektų vadovės, interviu žiniasklaidai apie šią įdomią situaciją:
- Iš tikrųjų, labai sunku komentuoti šios aukštosios mokyklos vadovo vertinimus, nes nežinia, apie kokio reitinguotojo reitingus kalbama. Bet, sprendžiant iš to, jog naujas švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas „Reitingai“ praėjusią savaitę paskelbė pačius naujausius aukštųjų mokyklų reitingus (beje, absoliuti dauguma šio reitingo duomenų yra tik oficialūs, tai yra iš valstybinių duomenų bazių) veikiausiai, čia kalbama apie mūsų žurnalą.
Iš tikrųjų, kaip žurnalistikoje bloga žinia yra gera žinia, taip ir reklamos pasaulyje, bloga reklama, taip pat yra reklama. Mes nesitikėjome tokios reklamos. O ir civilizuotame pasaulyje dar neteko girdėti tokio atvejo, kad kuri nors aukštoji mokykla, ypač tokia, kuri rengia teisės profesionalus, telktų savo bendruomenę, ją klausinėtų dėl to, ar verta pradėti teismų procesą su jiems neįtikusia reitingų agentūra ar reitingus atliekančia žiniasklaidos priemone. Žinoma, niekados visos aukštosios mokyklos nėra ir nebus patenkintos reitingais. Ir, nors Europos aukštosios mokyklos įkalbėjo EK dėl savo reitingo, vis dėlto, kai buvo parengta reitingo metodika, tik apie trečdalis Europos aukštųjų mokyklų ryžosi lygintis. Lietuvoje rodiklis panašus.
- Kodėl ši aukštoji mokykla gavo tokį žemą įvertį dėl infrastruktūros?
J.K.: Iš tikrųjų, absoliučiai visi universitetai labai palankiai įvertino naujo reitinguotojo, žurnalo „REITINGAI“ atsiradimą. Dauguma kalbėjo, jog pagaliau radosi sveika konkurencija. Ir kuo reitinguotojų bus daugiau, tuo stojantieji ir jų tėvai bei pačios aukštosios mokyklos bus objektyviau pristatomos, įvertinamos. Juk, jei skirtingi reitinguotojai remiasi oficialiais, patikrintais, audituotais duomenimis, tai labai ženkliai reitingai skirtis negali. Iš tikrųjų, mums nesuprantama kodėl, bet ši aukštoji mokykla buvo vienintelė, kuri su nepalankia išankstine nuostata įvertino naujo reitinguotojo atsiradimą. Kai jiems išsiuntėme klausimyną, jie iš pradžių pranešė, kad žurnalui „REITINGAI“ nenorėtų teikti duomenų bei dalyvauti jo reitingavime. Tai galima patikrinti, jei prasidėtų teismų procesas, pokalbių išklotinėse. Vėliau, tiesa, jie apsigalvojo ir daugelį duomenų pateikė. Bet ne visus.
O duomenų apie išlaidas infrastruktūrai, kaip tik ir nebuvo pateikta. Todėl mes, jau baigdami skaičiuoti ir perskaičiuoti, tai yra tikrinti, ar nėra klaidų, reitingą papildomai kreipėmės į šios aukštosios mokyklos atstovus, kad jie mums pateiktų duomenis apie infrastruktūrą. Bet, kadangi tai buvo gegužės 2-oji, penktadienis, po Gegužės 1-osios, jie, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos, tą dieną nedirbo, šiame universitete buvo laisvadienis. Bet vis dėlto mes tądien susisiekėme su šio universiteto atstovais ir jie mums pateikė infrastruktūros duomenis bei patikslino kai kuriuos kitus duomenis, kurie mums kėlė neaiškumų. Taigi, vertinome tai, ką pats universitetas pateikė. Todėl sunku ką nors daugiau komentuoti.
Tiesa, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mes visus duomenis skaičiavome studentų arba akademinio personalo skaičiui. Aukštosios mokyklos į infrastruktūrą investuotas lėšas taip pat skaičiavome ne absoliučiaisiais skaičiais, o kiek šių investicijų tenka vienam studentui. Kadangi šis universitetas, pagal studentų skaičių yra labai didelis, tai, padalijus infrastruktūros lėšas studentų skaičiui, jos nėra labai didelės. Tuo tarpu skaičiuodami, naudojame matematinę formulę, remiantis kuria, geriausią rezultatą turinti aukštoji mokykla gauna maksimalų tašką, o žemiausią rezultatą turinčioji gauna nulį taškų. Lėšos infrastruktūrai tebuvo įvertintos 0,5 taško (iš 100 galimų). Taigi, manau, suprantama, kad ne šis pokriterijus lėmė vietą galutiniame reitinge.
- Kokie duomenys turėjo didžiausios įtakos galutiniam reitingui?
J.K.: Pristatydami reitingą žurnalistų bei aukštųjų mokyklų bendruomenėms atkreipėme dėmesį, kad didžiausią svorį žurnalas „REITINGAI“, kaip ir visos pasaulio reitingavimo sistemos, suteikė moksliškumui: net 25 taškus iš 100 taškų. Iš tikrųjų kažkada akademikas Jonas Kubilius yra labai gerai pasakęs, koks turėtų būti tikras universitetas, manau, kolegos ras šią jo frazę. Iš tikrųjų, būtent mokslo veikla universitetus išskiria iš kitų aukštųjų mokyklų, tai yra kolegijų, kurioms nėra reikalavimo kurti mokslo produkciją, rašyti publikacijas į autoritetingiausius pasaulio mokslo žurnalus ir pan. „REITINGAI“ universitetų mokslo produkciją vertino, pagal Lietuvos mokslo tarybos atliktą vertinimą. Be to, dar vertinome ir kiek kiekvieno universiteto šiuo metu dėstančių dėstytojų yra gavę aukščiausius nacionalinius apdovanojimus. Visa tai paaiškinta žurnale „REITINGAI“.
Deja, reitingo objektyvumą kvestionuojančioje aukštojoje mokykloje šis rodiklis nėra aukštas. Patys subjektyviausi šiame reitinge kriterijai yra du: studentų ir darbdavių nuomonė. Jie yra paremti tik jausena, nuomone, bet ne faktu. Tačiau studentus apklausė mūsų partneris, Lietuvos studentų sąjunga, o darbdavius – mūsų samdyta sociologinė bendrovė „Prime consulting“. Be to, mes pateikiame ir Darbo biržos duomenis apie absolventų įsidarbinamumą. Kaip tik vakar visą dieną su kolegomis dalyvavome „Microsoft“ organizuotame forume, kurį atidarė premjeras bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Ministrė citavo žurnalo „REITINGAI“ reitingus ir pabrėžė, jog šiame reitinge cituojami Lietuvos darbo biržos duomenys yra labai tikslūs, objektyvūs. Iš viso aukštosios mokyklos už šį parametrą galėjo surinkti 20 taškų iš 100. Jūsų minima aukštoji mokykla, pagal šį rodiklį yra šešta.
Pagal studentų nuomonę ši aukštoji mokykla yra ketvirta. Studentų nuomonė buvo įvertinta 12 iš 100 taškų. Kitas labai svarbus rodiklis, kurį suderinome su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių reikalų komitetu, universiteto konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Pagal šį rodiklį, Jūsų minima aukštoji mokykla atrodo gerai ir yra ketvirta tarp visų valstybinių universitetų. Šis rodiklis vertintas 15 iš 100 taškų.
Pagal studentų ir studijų rodiklį ši aukštoji mokykla, deja, yra lentelės apačioje. Ir mes tam negalėjome turėti įtakos. Šiame kriterijuje tik objektyvūs duomenys iš valstybinių duomenų bazių. Deja, nedaug šimtukais gimnazijas baigusių abiturientų, palyginti su visais pernai į bakalauro pirmą kursą priimtais studentais, rinkosi šią aukštąją mokyklą. O ir, palyginti su visu studentų, pernai priimtų į pirmus kursus (pirmos, antros, vientisųjų studijų bei trečios pakopos) studentų skaičiumi gavo valstybės finansuojamus studijų krepšelius bei stipendijas. Be to, nors šiame universitete labai daug studijų programų, tarpdisciplininių studijų programų, kuriose realiai mokosi studentų, o ne tų, kurios yra tik registruotos, nėra labai daug. Už šį kriterijų universitetai galėjo gauti 10 taškų iš 100. Jūsų minima aukštoji mokykla gavo 0,8 taško.
Ir paskutinis kriterijus – studijų ir mokslo bazė, buvo įvertintas 6 taškais iš 100. Čia ir Jūsų minėta infrastruktūra. Vėlgi daugumą šio kriterijaus pokriterijų vertinome tik, remdamiesi oficialių duomenų bazių statistika. Ir čia vėlgi nieko nulemti mes negalėjome.
Taigi, net nežinau, kodėl nepasitikima oficialių institucijų duomenimis, kuriuos, beje, patys universitetai ir teikia valstybinėms duomenų bazėms ir, kurie yra suderinti su aukštosiomis mokyklomis.
Beje, mes, kaip ir didžiųjų pasaulinių reitingavimo sistemų atstovai, suprasdami, kad labai tiksliai identifikuoti galima tik pirmąsias vietas, po to jau didėja paklaidos tikimybė, iš viso atsisakėme pateikti paskutines vietas. Ir tai pabrėžėme. Todėl nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri būtų paskutinėje vietoje. Pusės universitetų vietos reitinge yra, kitos pusės ne – tiesiog viena vieta dalijasi kelios aukštosios mokyklos. Manau, tie, kas iš tikro nusipirko ir įdėmiai skaitė žurnalo „REITINGAI“ reitingus, tai tinkamai įvertino.
- Ar ši aukštoji mokykla kada nors bandė jums daryti įtaką?
J.K.: Mes nenorėtume veltis į jokias diskusijas, detales. Mes gerbiame kiekvieną aukštąją mokyklą ir norime su visomis jomis tik dalykiškų santykių. Bet iš tikro, jei kas nors paanalizuotų mano telefoninių pokalbių su kai kurių aukštųjų mokyklų atstovais išklotines bei elektroninį susirašinėjimą, manau, rastų įdomių detalių. Manau, jei prasidės teismų procesas, tai bus galima analizuoti labai detaliai.
- Ką ketinate daryti, jei būsite patraukti teisminėn atsakomybėn?
J.K.: Iš tikrųjų labai įdomi situacija, kaip tik tą dieną, kai Lietuvoje buvo švenčiama laisvos spaudos diena, mes su kolegomis baigėme rengti 2014 m. universitetų reitingus. Ir labai graudu, kad kai kurios aukštosios mokyklos, rengiančios teisės profesionalus, mėgina, sakyčiau, gąsdinti laisvą spaudą, nepriklausomą žodį.
Jei žurnalas „REITINGAI“ bus paduotas į teismą ir bus bandoma suvaržyti spaudos laisvę, šio žurnalo leidėjai kreipsis į visas tarptautines institucijas, skelbdami apie teisininkus ruošiančios aukštosios mokyklos mėginimus suvaržyti spaudos laisvę. Mes informuosime tiek savo kolegas, profesines žurnalistų organizacijas Europos Sąjungos, tiek trečiosiose šalyse, taip pat informuosime visus kolegas, tarptautinius aukštųjų mokyklų reitinguotojus.
Vis dėlto viliamės, kad šios aukštosios mokyklos bendruomenė yra labai aukštos kultūros ir šį, sakyčiau, pasikarščiavimą įvardins kaip tiesiog viešą diskusiją, pasidalijimą nuomone. Mes esame linkę diskutuoti ir kalbėtis dėl reitingavimo metodikos tobulinimo, bet visada būtų gerai pasirinkti tinkamus diskusijai būdus.
