Apie tai buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis kalbėjo diskusijoje Rytų Europos studijų centre. Centro direktoriaus Lino Kojalos paklaustas, kaip vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu, politikas teigė, kad „Lietuva, matyt, stengiasi elgtis principingai“.
„Lietuva stengiasi, matyt, kai kada pasielgti principingai. Jeigu mažai kas elgiasi principingai, staiga Lietuvai kyla toks noras pasielgti principingai. Grasina užsmaugti mažą kaimyną Taivaną. Lietuvai gaila to Taivano. Tarp kitko, labai graži šalis, gražiai tvarkosi, demokratiškai tvarkosi. Ten kiniečiai gyvena: kinų kalba, kinų kultūra. Bet politinė kultūra yra kitokia, politinė kultūra yra demokratiška, europietiška, galima sakyti, bet tai pasaulinė demokratija. Tai irgi iššūkis raudonajai Kinijai, ne tik teritorijos prasme“, – sakė V. Landsbergis.
Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas šiuo metu eina V. Landsbergio vaikaitis Gabrielius Landsbergis.
Lietuva pastaruoju metu susikibo su Kinija dėl keleto dalykų. Pirmiausia, mūsų šalis išstojo iš Kinijos suburto Rytų ir Centrinės Europos formato „17+1“, paskui leido įkurti Vilniuje Taivano vardo ekonominę atstovybę, nors beveik visur pasaulyje tokios atstovybės vadinamos Taipėjaus vardu, taip tarsi išlaikant vienos Kinijos principą. Rytų Europos studijų centro analitikas Raigirdas Boruta ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas tokį Lietuvos sprendimą įvardijo kaip šiokią tokią provokaciją.
V. Landsbergis Lietuvos pozicijos nekritikavo, bet nepuolė ir labai girti, tik paaiškino, kas yra Taivanas ir kuo jis skiriasi nuo žemyninės komunistinės Kinijos.
Apie Kiniją jis kalbėjo, kad tai valstybė, kuri yra visiškai įsitikinusi, jog valdys pasaulį. Pasak politiko, Kinija yra tūkstantmečių patirtį turinti imperija, kuri kantriai laukia savo valandos. Anot V. Landsbergio, Kinijai būtų paranku, jeigu Rusija sukeltų karą su Europa, tuomet ji galėtų netrukdoma po truputį įgyvendinti savo tikslus.
„Kiniją reikia suvokti kaip šalį arba visumą, politinę visumą, kuri visiškai įsitikinusi, kad ji valdys pasaulį. Taip, kaip Stalino laikų Sovietų Sąjunga. Jie paskui sugalvojo, kad tai įgyvendins kartu su Kinija. Aš dar buvau studentas, kai buvo paleista nauja patriotinė daina: „Maskva-Pekin, Maskva-Pekin, pirmyn pirmyn žygiuoja tautos, Stalinas ir Mao klausosi mūsų“. Buvo tokia daina. Bet neilgai, nes kai Mao panorėjo, kad ir jam duotų bombą, tai Nikita Chruščiovas bombos nedavė. Na, ir tada Mao pasakė, viskas, jūs esate taip pat imperininkai. O sovietai pasakė, kad jūs imperininkai. Jie paskui vieni kitus reguliariai vadindavo hegemonistais“, – kalbėdamas apie Kiniją sakė V. Landsbergis.
Politikas pamena, kad komunistinės Kinijos įkūrėjas Mao Dzedongas dar prieš septyniasdešimt metų į anglų žurnalisto klausimą apie Kinijos pretenzijas į rytines Sovietų Sąjungos teritorijas, atsakė, kad Pekinas nieko labai iš Sovietų Sąjungos nenori, tik esą visi turėtų žinoti, kad rytinės sovietų žemės prieš du šimtus metų mokėjo duoklę Kinijos imperatoriui.
„Tas anglas sako: „Bet tai, pirmininke, ten jau du šimtai metų yra Rusija!“. O Mao atsakė: „O kas yra Kinijai du šimtai metų?“ Čia ir yra Kinijos esmė. Jinai yra tūkstančių metų imperija. Jai du šimtai metų, tai kaip vakar. Palauks jie tuos du šimtus metų, kol Rusija sugrius, sužlugs. Galbūt įsivels į karą su Europa. Sunaikins ir Europą, ir pati save. O tada ateis Kinija ir pasiims visas liekanas. Jau dabar ima. Praktiškai realiai ima tuos Rytus“ – svarstė V. Landsbergis.
Ragino nesikalbėti su teroristais, tarp jų ir Putinu bei Lukašenka
Tuo tarpu V. Landsbergis kaip tik sako, kad Europos Sąjunga turėtų išmokti gyventi be Rusijos, neturėtų jai pataikauti ir kaip tik galėtų leisti jai rinktis „eiti į Kiniją“. Vis tik politikas nemato, kad tai galėtų realiai įvykti, nes tendencijos priešingos – Europos politikai kaip tik nori bendrauti, kalbėti ir išlaikyti dialogą su Rusija.
„Su banditu galima nesikalbėti. Yra tokia taisyklė, bent jau buvo visą laiką, bet jos dažnai nesilaikoma. Su teroristais, su žmonių pagrobėjais nesiderama. O vis dėlto deramasi. Kaip išpirkti, kaip išgelbėti tuos žmones? Nors oficialiai ne, mes su teroristais nesiderame“, – sako V. Landsbergis.
Pasak politiko, tokios taisyklės – nesiderėti su teroristais – daugiau mažiau laikosi nebent tik Izraelis ir Jungtinės Valstijos, kurios griežtai sureagavo į Rugsėjo 11-osios atakas. Kaip žinoma, po teroro akto JAV su sąjungininkais įsiveržė į Afganistaną ir Iraką.
Kalbėdamas apie teroristus V. Landsbergis iš esmės referavo į Vladimirą Putiną ir Aleksandrą Lukašenką. Jis ragino Vakarus stipriau spausti šiuos režimus, nes nepakankamas spaudimas, jo nuomone, yra beveik lygus esamo elgesio skatinimui. Esą vaidinamas žaidimas, kai vieni truputį spaudžia, o kiti truputį pyksta, bet iš esmės išlaikomas status quo.
„Čia kaip Krylovo pasakėčioje, Vaska sėdi ir ėda pavogtus lašinius. Gali barti: „O Vaska, koks tu nedorėlis, pavogei lašinius ir ėdi! O Vaska ėda toliau“, – pažymėjo V. Landsbergis.
Kaip stiprią spaudimo priemonę Rusijai V. Landsbergis paminėjo galimybę atjungti šią šalį nuo SWIFT sistemos. Po Rusijos agresijos Ukrainoje tokių grasinimų būta, bet jie niekada nebuvo įgyvendinti.
V. Landsbergis sako, kad kalbėtis su tokiais režimais kaip V. Putino ar A. Lukašenkos, galima nebent tada, kai jie yra priversti tai daryti. Kaip kad Sovietų Sąjunga savo laiku buvo priversta kalbėtis su Vakarais, nors iš esmės tik siekė apgauti.
„Yra tokia kalbėjimosi diplomatija, bet su tuo, kuris yra aplinkybių priverstas bent vaidinti, kad jis kalbasi. O A. Lukašenka arba V. Putinas net nevaidina. Jeigu norite, atvažiuokite macronai, merkel, galit atvažiuoti į Maskvą, paprašyti ko nors, pakalbėti, ką mes seniai žinom, ir jūs žinot, ką mes pasakysim“, - ironiškai kalbėjo politikas.
„Bet žinoma, Rusijai yra atsvara, kuri laukia savo valandos. Ateis didysis brolis iš Rytų ir susirinks likučius. Jis galbūt laukia, kol Rusija įklimps į karą su Europa“, – svarstė V. Landsbergis.
L. Kolaja paminėjo, kad remiantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizija, Europai reikia palaikyti ryšius su Rusija, kad nenustumtume šios šalies į vis didesnę galią įgyjančios Kinijos glėbį. V. Landsbergis sako, kad tokia logika panaši į pasidavimą Rusijai, kuriai Vakarai ir NATO yra priešas.
