Teisingumo ministerija siūlo nepritarti parlamentaro inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurioms pernai gruodį Seime pritarta po pateikimo.
Pasak ministerijos, neteisėtas azartinių lošimų organizavimas, priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir masto, jau dabar užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriuo sankcionuotas neteisėtas vertimasis komercine veikla.
Ministerijos teigimu, J. Džiugelio siūlomos pataisos baudžiamąją atsakomybę užtrauktų ir už „nedidelio pavojingumo pažeidimus“.
„Įstatymo projektu siūloma (...) esminių neteisėto vertimosi komercine veikla sudėties stambaus masto ir versliškumo požymių atsisakyti ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme bausti už visus be išimties neteisėto vertimosi komercine veikla (azartinių lošimo organizavimo) atvejus, įskaitant pavienius (...) administracinio nusižengimo požymius atitinkančius arba net jokios atsakomybės neužtraukiančius mažareikšmius atvejus“, – rašoma Teisingumo ministerijos parengtame Vyriausybės išvados Seimui projekte.
Pataisos numato, kad atsakomybė nuo 2024 metų liepos atsirastų bet kokių nelegalių azartinių lošimų, įskaitant ir nuotolinių, organizatoriams, taip pat asmenims, kurie neturėdami leidimo tokiai veiklai siūlys dalyvauti nelegaliuose lošimuose. Jie būtų baudžiami viešaisiais darbais arba baudomis, kurių dydžiai dar bus nustatyti, jiems grėstų ir laisvės apribojimas arba atėmimas iki ketverių metų.
Iki ketverių metų laisvės atėmimas numatytas ir už vertimąsi stambiu mastu kitomis veiklomis neturint licencijos.
Pokyčių iniciatorius J. Džiugelis anksčiau yra sakę, kad nauja tvarka sumažintų nelegalių lošimų mastą bei teisėsaugai palengvintų bendravimą su kitų valstybių institucijomis persekiojant nelegalių lošimų organizatorius.
Kilus abejonėms dėl ryšių su lošimų verslo lobistais skaidrumu, J. Džiugelis vasario pabaigoje pasitraukė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, taip pat suspendavo narystę partijoje bei vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
