Diskusijos apie tiesioginių merų rinkimų įvedimą virė nuo 1993 m., tačiau dažniausiai konkretūs sprendimai nebuvo priimti, nes buvo norima keisti Konstituciją. 2014 m. Seimas įvedė tiesioginius merų rinkimus, tačiau pakeitė ne Konstituciją, o savivaldybių rinkimų ir vietos savivaldos įstatymą.
Nereikia bijoti galios padidinimo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė Vaida Leščauskaitė nagrinėjo tiesioginių merų rinkimų įvedimą. Pasak pašnekovės, ties čia visa reforma praktiškai ir pasibaigė, nes buvo pakeista tik rinkimų tvarka, o pačių merų funkcijos ir galios išplėstos labai nežymiai.
„Realiai vykdomoji galia liko sutelkta administracijos direktoriaus rankose ir tai, galbūt, paradoksalu, nes gyventojai iš tiesiogiai renkamų pareigūnų tikisi daugiau negu iš tų, kuriuos išrenka taryba. Rinkimų tvarka pasikeitė, bet ką tie merai daro – nelabai“, – tv3.lt sakė V. Leščauskaitė.
Pasak pašnekovės, merų galių išplėtimas būtų labiau atitikęs visą reformos dvasią. Nors ir su nepadidintomis galiomis, Lietuvoje yra keletas savivaldybių, kuriose merai pareigas eina jau ne vieną kadenciją, o jų įtaka visame miesto administraciniame aparate giliai įsišaknijusi. Su pertraukomis 26 metus Pasvalį valdo Gintautas Gegužinskas, beveik 20 metų Druskininkų mero kabinete šeimininkauja Ričardas Malinauskas, po 15 metų vadovauja Lazdijų meras Artūras Margelis ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
V. Leščauskaitė mano, kad reikėtų sutvarkyti savivaldos kontrolės sistemą, įtraukiant savivaldybių tarybas ir teisinius mechanizmus, kad būtų galima užkirsti kelią ir nubausti tuos merus, kurie viršija savo įgaliojimų ribas ir „įsišakniję“ savivaldybėse. Pašnekovės nuomone, bijoti merų galių išplėtimo dėl tokių pavyzdžių, nėra racionalu.
„Jų tas galios piktnaudžiavimas vyks ir prie vienokios ir prie kitokios rinkimų sistemos. Jie vis tiek ras būdų tą savo įtaką neleistinai padidinti. Vien to bijantis, per tokius neigiamus pavyzdžius užkirsti kelią funkcijų padidinimui ir atliepimui balsavimo filosofijos visiems kitiems merams, nežinau, ar tai būtų teisinga“, – teigė pašnekovė.
Savivaldybės – kaip mažos valstybės
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė, politologė Lidija Šabajevaitė teigė, kad didelio skirtumo tarp šios kadencijos savivaldybių tarybų, kai pirmą kartą merai buvo renkami tiesiogiai, ir praėjusių, kai miestų vadovus rinkdavo pačios tarybos, darbo nepastebėjo.
„Kol kas, atrodo, veikia neblogai. Svarbu, kad meras sutartų su taryba. Jeigu, pavyzdžiui, paimtume Vilnių arba Klaipėdą, tai nieko ypatingo nepasikeitė“, – žvelgė L. Šabajevaitė.
Pašnekovė abejoja, ar kas nors pasikeistų, jei būtų padidintos tiesiogiai išrinktų merų galios. Pasak L. Šabajevaitės, meras vis tiek liktų priklausomas nuo miesto tarybos sprendimų.
„Čia, praktiškai, lyg ir modelis valstybės, kaip ministras pirmininkas ir Seimas, įstatymų leidėjai. Gali tas vadovas daug ką, bet jei neleidžia tarybos sprendimai, o ką jis gali padaryti? Žinoma, jis gali rodyti iniciatyvą, bet niekas nedraudė jam iniciatyvos rodyti ir anksčiau pagal senąją tvarką“, – samprotavo docentė.
L. Šabajevaitės teigimu, sėkmingas savivaldos darbas priklauso nuo abiejų pusių, mero ir tarybos, susitarimo. Todėl, docentės nuomone, geriausias variantas, kai meras su taryba bando surasti kompromisą.
„Buvo prognozuota, kad sudėtinga situacija gali būti Šiauliuose, bet nieko, susitvarkė. Nebuvo atvejo savivaldybėse, kur visiškai „susipjautų“, nesutartų ir reikėtų organizuoti naujus rinkimus. Daugiau mažiau sutardavo“, – kalbėjo L. Šabajevaitė.
Tačiau V. Leščauskaitė teigė, kad su dabartine tvarka iškyla grėsmė, kai tiesiogiai išrenkamas meras yra vienos politinės jėgos, o taryboje vyrauja jam nepalankių partijų ar komitetų atstovai.
„Praėjusiose rinkimuose išsiskyrė kelios partijos, vienos partijos turėjo stiprius lyderius, kurie išėjo į merus, bet jie neturėjo tokios traukos, kad ištrauktų savo partijas į savivaldybės tarybos daugumą. Kitos partijos buvo tokios, kurios turėjo pakankamai stiprius kandidatus į savivaldybių tarybas ir gavo daugumą ten, bet negavo mero vietos. Tokių atvejų buvo, bet kažkaip, matyt, tada jau yra ir mero ir tarybos prerogatyva rasti konsensusą kartu dirbti“, – teigė V. Leščauskaitė.
Kuo mažiau keitinėsime, tuo bus geriau
Kiek anksčiau portalo tv3.lt studijoje viešėjusios politologės Ainė Ramonaitė ir Rima Urbonaitė svarstė, kad tiesioginiai mero rinkimai savivaldybių darbui apčiuopiamos naudos nedavė.
„Nežinau, ką mes laikytume pasiteisinimu. Ar žmonių didesnį aktyvumą, ar pasitikėjimą, ar veiksmingumą. Nei ta, nei ta prasme didelio pokyčio nesimato. Rinkimis aktyvumas praeitą kartą, išaugimas, buvo minimalus“, – kalbėjo A. Ramonaitė.
Tačiau R. Urbonaitė pastebėjo, kad pranyko problema, kuri gana aktyviai kamavo daugelį savivaldybių.
„Vienas dalykas išsisprendė: merų kaita nėra tokia, dažniausiai“, – tvirtino R. Urbonaitė.
V. Leščauskaitės teigimu, taip atsitiko dėl to, kad pasikeitė mero pašalinimo procedūra. Anksčiau tai galėdavo padaryti savivaldybių tarybos balsų dauguma. Dabar procedūra sudėtingesnė ir šiek tiek primena, pavyzdžiui, apkaltos procedūrą prezidentui, kas viskas sprendžiama Konstituciniame Teisme. Tačiau merų atveju sprendimą priima Administraciniame Teisme.
„Konstitucinis Teismas, kuris pateikia argumentus atstatydinti prezidentui, yra aukščiausias teisinis organas Lietuvoje. Administracinis Teismas toks nelabai yra. Kyla įdomus klausimas, ar Administraciniame Teisme galima priimti sprendimus dėl piliečių tiesiogiai išrinkto pareigūno. Kol kas ta sistema yra tokia“, – kalbėjo V. Leščauskaitė.
Tiesioginių merų rinkimų įvedimas buvo svarstomas keletą dešimtmečių, tačiau dažniausiai likdavo neišspręstas, nes buvo norima keisti Konstituciją, kurios koregavimui reikia ne mažiau nei 86 Seimo narių balsų daugumos. Dabar tiesioginiai rinkimai buvo įvesti nekeičiant Konstitucijos. Pasak V. Leščauskaitės, Konstuticijos pakeitimo atveju būtų aiškiau įtvirtintas mero institutas ir, galbūt, būtų susidarę daugiau galimybių išplėsti funkcijas.
L. Šabajevaitė nemano, kad reikėtų keisti dabar egzistuojančią sistemą.
„Kuo mažiau keitinėsime, tuo bus geriau. Jau seniai žinoma, kad tie keitinėjimai neduoda efekto. Galiu priminti Aristotelio laikus, kai jis rašo: priimsim įstatymą ir jame aptarsim šimtą atvejų, o šimtas pirmas išlys, kuris bus neaptartas. Reikia ieškoti, ar kitaip sakant, neskubėti keitinėti“, – įsitikinusi L. Šabajevaitė.
Portalas tv3.lt primena, kad antrasis tiesioginių merų rinkimų turas vyksta kovo 17 d
