„Naktiniai klubai dažniausiai atsidaro tik 22-24 valandomis ir dirba iki paryčių. Todėl realiai veiklos jie vykdyti vis dar negali ir, atrodo, negalės iki kol operacijų vadovas nuspręs kitaip.
Labai norisi tikėti, kad tokie sprendimai atsiranda dėl įmonių darbo specifikos nežinojimo ir jų nereikia laikyti sąmoningu smulkaus verslo sektoriaus žlugdymu“, – savo laiške rašė M. Mickevičius.
„Paveikė labiausiai, bet sulaukėme mažiausiai paramos“
Pasak verslininko, per karantiną nukentėjo praktiškai visi verslo sektoriai, tačiau, jo teigimu, naktiniai klubai tai pajuto daugiausiai, bet sulaukė mažiausiai paramos.
„Niekam negali kilti abejonių, kad visas verslas pajuto karantino įtaką, bet naktiniai klubai jį pajuto labiausiai, o pagalbos sulaukė mažiausiai.
Pirmiausia, dėl nuomos išlaidų kompensavimo. Aš esu smulkus verslininkas, ne PVM mokėtojas ir mano įmonė nuomojasi patalpas už 800 eurų per mėnesį plius PVM, t.y. 968 eurai. Tą pačią sumą moku kiekvieną mėnesį už ateinantį mėnesį.
Situacija tokia, kad rudenį remontavau savo numojamų patalpų stogą, dėl to nuomotojas man buvo laikinai sumažinęs nuomos mokestį ir kelis mėnesius mokėjau po 1 euro centą. Tokio dydžio sąskaitą turiu ir už vasario mėnesio nuomą.
Nesvarbu, kad kovo mėnesį jau sumokėjau pilną nuomos kainą, nes pagal vyriausybės priimtą sprendimą nuomos mokestis yra kompensuojamas ne didesnis, nei 50 procentų vasario mėnesio nuomos sąskaitos sumos.
Tai reiškia, kad mano atveju valstybė kompensuos pusę cento. Skamba nelabai patraukliai. Bet kuriuo atveju, 50 procentų kompensacija verslui, kuris visiškai negali vykdyti veiklos neperdaręs savo turimų patalpų yra ne kas kita, kaip to verslo žlugdymas, nes galų gale įmonei pinigai baigiasi, o nuomotojas taip pat nenori ilgai laukti, kol nuomininkas galės pradėti mokėti pilną nuomos kainą. Todėl pradeda nutrūkti nuomos sutartis“, – aiškino M. Mickevičius.
Paskaičiavo, kiek nuostolių atneša darbuotojų išlaikymas
Pasak vyro, kitas svarbus momentas – tai subsidijos už darbuotojų prastovas.
„Naktiniai klubai dažniausiai dirba tik savaitgaliais po maždaug 6 valandas per naktį, t.y. 12 valandų per savaitę arba apie 54 valandas per mėnesį. Arba maždaug 0,3 etato kiekvienam darbuotojui uždirbančiam maždaug minimalų naktinį valandinį, arba maždaug 350 eurų per mėnesį.
Kiekvienam darbuotojui skaičiuojamos pravaikštos pagal turėtą dirbti darbo laiką ir dauginama iš to pačio darbo laiko valandos kainos, nurodytos darbo sutartyje, neatsižvelgiant į priedus, turėjusius būti už darbą savaitgaliais, naktimis ar švenčių dienomis ir viršvalandžius. Ir sumokama 90 procentų siekianti subsidija.
Realiai žinau žmonių, uždirbdavusių po 300 eurų ir didesnius atlyginimus, kurie dabar negauna net 100 eurų per mėnesį, o kur dar arbatpinigiai, sudarantys pagrindinę šio sektoriaus darbuotojų pajamų dalį?
Iš įmonės pusės situacija taip pat kurioziška. Norint gauti tą varganą apie 70 eurų už žmogų kompensaciją, darbdavys privalo sumokėti „Sodros“ grindis, t.y. apie 120 eurų. Reiškia, turint 10 darbuotojų, įmonė sumoka apie 1 200 eurų vien „Sodrai“, dar kokius 800 eurų juokingų atlyginimų ir gauna 700 eurų kompensacijos. Vien darbuotojų laikymas tokiai įmonei atneša apie 1300 eurų per mėnesį grynų nuostolių“, – aiškino M. Mickevičius.
Ar darbo laiko ribojimas tikrai reikalingas?
Vyras prašė gerai pagalvoti, ar esamas darbo laiko ribojimas, kuris ir taip per 3 mėnesius jau pakeitė gyventojų vartojimo įpročius, tikrai yra reikalingas.
„Dar noriu pastebėti, kad naktiniuose klubuose dažniausiai dirba apsaugos darbuotojai, kurie puikiai gali išspręsti galimus žmonių srautų, neblaivių klientų ar jų elgesio galimas problemas. Jeigu taip, prašau priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su nuomos pilnomis kompensacijomis ir darbuotojų pajamų užtikrinimu (pavyzdžiui, nepriklausomai nuo darbo sutartyje nurodyto darbo laiko, kompensuoti pilną MMA)“, – redakcijai atsiųstame laiške rašė M. Mickevičius.
Vyras atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, Latvijoje, su kuria jau kuris laikas turime atvirą sieną, naktinių klubų darbo laikas iš vis nebuvo ribojamas ir COVID-19 situacija ten ne ką prastesnė, o Latvija yra vieno miesto valstybė.
SAM: naktiniuose klubuose neįmanoma užtikrinti tinkamos prevencijos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tv3.lt informavo, kad darbo laikas ribojamas, kad būtų apsaugoti lankytojai. Taip pat pažymėjo, kad naktinėse pasilinksminimo vietose neįmanoma užtikrinti tinkamos prevencijos infekcijos plitimui.
„Atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką ir mokslininkų rekomendacijas, saugumo reikalavimai karantino metu nustatomi Vyriausybės lygmeniu. Šie sprendimai daromi vadovaujantis bendra koronaviruso plitimo prevencija ir principu, kad vienam žmogui užsikrėtus koronavirusu jis galėtų būti perduotas kuo mažesniam skaičiui kitų žmonių.
Dėl viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų numatytos aiškios taisyklės, kurias norintis veikti verslas turi išpildyti. Šios taisyklės skirtos tam, kad kuo labiau būtų apsaugotas kiekvienas, kuris ten lankysis.
Dėl tos pačios priežasties ribojamas ir darbo laikas. Yra labai aišku, kad naktinėse pasilinksminimo vietose neįmanoma užtikrinti tinkamos prevencijos infekcijos plitimui.
Tenka apgailestauti, kad pandemija apriboja mums anksčiau buvusias įprastas galimybes visose srityse. Epidemiologinei situacijai toliau gerėjant bus sprendžiama dėl tolesnio apribojimų mažinimo“, – atsakė SAM.
SADM pasiūlė kelias išeitis
Pagrindinė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonė, orientuota į tai, kad darbdaviai išlaikytų darbuotojus – subsidijos. Naujienų portalą tv3.lt informavo ministerija.
„Jomis gali pasinaudoti ir naktiniai klubai, kurie jaučia apribojimų įtaką savo darbui. Naktiniai klubai, kaip ir kitas verslas, taip pat galėjo atidėti socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčio įmokų mokėjimą.
Valstybės subsidijos yra kelių rūšių:
KAI DARBUOTOJAMS SKELBIAMOS PRASTOVOS per karantiną ir vėliau, tęsiantis ekstremaliai situacijai:
Įprastai – 90 arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio nei MMA (subsidijos lubos – 607 arba 910,5 Eur).
Vyresniems darbuotojams – 100 arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio nei MMA (subsidijos lubos – 607 arba 910,5 Eur).
DARBUOTOJAMS DIRBANT, tai yra:
Darbuotojams grįžtant po prastovų.
Įdarbinant Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius (jaunus, vyresnio amžiaus, neįgaliuosius, ilgalaikius bedarbius ir kitus).
Jeigu įmonė patenka į VMI skelbiamą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
Šios subsidijos mokamos 6 mėnesius, subsidijos dydis kas du mėnesius mažėja: iš pradžių 100 proc., vėliau 50 proc. ir 30 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidija negali būti didesnė nei 607 eurų, išskyrus atvejus, jeigu įmonė įtraukta į šį https://bit.ly/306hb9W sąrašą – tada lubos gali siekti 1 214 eurų.
Jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotam ar sezoniniam darbui, subsidija mokama tik 4 mėnesius ir viršutinė riba negali viršyti 303 eurų.
Daugiau apie subsidijas darbuotojams dirbant - https://bit.ly/3bKDUu7 Bet kurios rūšies subsidijas už darbuotojus gaunantys darbdaviai turi pareigą po subsidijos pasibaigimo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbuotojų, už kuriuos buvo gauta ši valstybės parama. Dėl šios paramos darbdaviui reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą.
SADM pranešė, kad šiuo metu neplanuojama keisti dabartinio reglamentavimo.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė pagalbos priemones
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigė, kad finansinių pagalbos priemonių reikalavimai verslui palengvinti, o finansavimo sumos – padidintos. Šiuo metu veikia daug pagalbos verslui priemonių, kuriomis verslininkai gali pasinaudoti, taip pat ir naktinių klubų savininkai.
„Įmonės, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. buvo patiriančios sunkumų, bet įrodžiusios, kad paraiškos pateikimo metu nebėra laikomos patiriančiomis sunkumų, gali kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) arba priemones įgyvendinančius finansų tarpininkus bei pasinaudoti COVID-19 pandemijos padariniams mažinti skirtomis priemonėmis. Tokiu būdu išplėsta galimybė pasinaudoti finansinėmis paramos priemonėmis.
Taip pat ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymą, kuriuo atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus ir sprendžiant kylančias problemas, gerinamos priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas“ sąlygos pareiškėjams. Tai sudarys galimybę nuomos kompensacija pasinaudoti dar didesniam ratui šalies verslininkų.
Vieni iš svarbesnių pakeitimų – norint gauti dalinę nuomos mokesčio kompensaciją, bus galima pateikti ne tik nuomotojo nuomininkui išrašytą sąskaitą faktūrą, bet ir kreditinę sąskaitą faktūrą, kurioje yra informacija apie nuomos suteikimo datą, nuomos mokestį ir pan. Taip pat už kovo mėnesį nuomos mokesčio kompensaciją galės gauti nuomininkas, kuriam kovo mėn. nuomos mokestis buvo sumažintas ne mažiau kaip 15 proc. (vietoj buvusių 30 proc.).
Be to, sudaroma galimybė gauti nuomos mokesčio kompensaciją įmonėms, kurių vadovai yra užsienio piliečiai neturintys techninių galimybių per Elektroninių valdžios vartų portalą patvirtinti savo tapatybę ir taip pateikti paraišką ar pareiškėjai yra juridiniai asmenys, neturintys vienasmenio valdymo organo“, – atsakė ministerija.
Priemonės, kuriomis gali pasinaudoti šalies verslas:
Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams
Finansinė priemonė palengvina galimybę gauti finansavimą ir išsaugoti veiklos tęstinumą verslui, kuris dėl COVID-19 protrūkio prarado 30 proc. ir daugiau apyvartos. Paskolos skiriamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bei individualia veikla užsiimančių asmenų išlaidoms finansuoti, tokioms kaip darbuotojų darbo užmokestis, nuoma ar komunalinės išlaidos. Maksimali paskolos suma vienam subjektui – iki 1 milijono eurų.
Apmokėtinų sąskaitų paskolos
Tai greitai ir paprastai suteikiama paskola, skirta apmokėti įmonių sąskaitoms, kurios buvo išrašytos iki karantino paskelbimo (nuo š. m. sausio 16 d. iki kovo 16 d. dienos). Priemonė skirta teikti lengvatinių paskolų paraiškas smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, pritrūkusioms apyvartinių lėšų sutrikus atsiskaitymams iš įmonių pirkėjų, kurių veikla dėl karantino buvo nutraukta ar apribota. Maksimali paskolos suma – 500 tūkst. eurų. Priemone galima pasinaudoti nepriklausomai nuo neapmokėtos sąskaitos sumos.
Palūkanų kompensacija
Jei įmonė turi paskolą ar finansinės nuomos (lizingo) sandorį ir moka palūkanas, INVEGA padės susigrąžinti sumokėtas palūkanas. Jeigu nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo atidėtas paskolos mokėjimo terminas, bus kompensuojama 100 proc. palūkanų. Įmonėms paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) palūkanų kompensacija bus taikoma ne ilgiau kaip 6 mėn. laikotarpiu – iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.
Portfelinės garantijos paskoloms 2
Priemonė palengvina su lėšų trūkumu susidūrusiam verslui gauti finansavimą paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sandorių forma. Priemonė taip pat suteikia galimybę performinti jau esamų negarantuotų investicinių paskolų ir apyvartinių paskolų grąžinimo grafikus. Priemone galI pasinaudoti tiek Lietuvoje veikiantis smulkusis ir vidutinis verslas, tiek ir didelės šalies įmonės, kurios dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų: apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 40 proc., nebepakanka lėšų įsipareigojimams dengti ir pasižymi kritiniu likvidumu.
Priemonė pagrįsta garantavimo principu, kurį įgyvendindamas kiekvienas priemonės valdytojas (atrinkti finansų tarpininkai) suformuos portfelį iš paskolų. Kiekviena į portfelį įtraukta paskola bus garantuojama 80 proc. garantijos dydžiu. Maksimali paskolos suma – 5 mln. eurų. Paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui.
Finansinė priemonė „Alternatyva“
Ši priemonė padeda nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui pasinaudojant finansų tarpininkų pagalba, pasiskolinti pinigų, kurie būtini šiam verslui išgyventi karantino laikotarpiu ir pasibaigus karantinui. Teikiamos paskolos gali būti skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas yra susijęs su naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra.
Iki 2020 m. gruodžio 31 d. priemonės „Alternatyva“ lėšomis gali būti finansuojamas ir suteiktų paskolų perfinansavimas, jeigu esamiems paskolų gavėjams keičiami paskolų grąžinimo grafikai (ilginamas grąžinimo terminas) ar atidedamas paskolos įmokų grąžinimas ir pan. Paskola negali būtu didesnė nei 200 000 eurų, ji teikiama iki 2 metų laikotarpiui.
Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas
Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas teikiamas už kompensavimo laikotarpiu (nuo 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. liepos 31 d.) pareiškėjo patirtas ekonominei veiklai vykdyti nuomojamų negyvenamosios paskirties patalpų nuomos išlaidas.
Skvernelis apie karantino atšaukimą ir sienų atsivėrimą kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“:
