„Statome amunicijos saugyklas, ir jas reikėtų užpildyti. Turime ir atsargas, bet kartu nepamirškime ir kovinio rengimo. Nesirišame prie procentų, bet, aš manyčiau, net ir daugiau nei 4, gal net 5 proc., kurie mums padėtų atstatyti, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – spaudos konferencijos metu penktadienį teigė generoloas.
„Man sąlyginai pasisekė su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, kurio nereikia prašyti, jis pats eina į Vyriausybę ir visiems bando paaiškinti, kodėl reikia didesnio biudžeto ir tai kalba eina apie 3,5 proc., o gal net 4 procentus“, – pridūrė vadas.
Pasak jo, kariuomenės pajėgumų stiprinimas išlieka aukščiausiu prioritetu.
„Daug yra priplanuota pajėgumų, pagal pajėgumų vystymo planą – dešimčiai metų į priekį. Gera žinia, kad šiais metais pabaigėme su 3,2 proc. nuo BVP, tačiau norint toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį kiekį“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Aišku, procentai neatspindi pinigų sumos, tačiau jie padeda užkalti kuoliukus ir, žinodami, kokia yra galimybė, eiti į priekį ir planuoti sekančius žingsnius“, – pridūrė jis.
R. Vaikšnoras pabrėžė, kad jo principas – visada turėti pageidaujamų pajėgumų sąrašą.
„Nesvarbu, kiek pinigų skirta, visada turėti šiek tiek daugiau (planų – BNS) tam, kad pasikeitus situacijai, turėtume iš karto savo norus dėti ant stalo ir kad politinė vadovybė galėtų tai atliepti“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Visgi jis pabrėžė, kad sparčiai didinamas finansavimas turi tam tikras rizikas.
„Gamyba Europoje nėra tokia sklandi ir greita, (...) viešieji pirkimai diktuoja savo sąlygas, netgi turėdami labai greitai didelius pinigų kiekius, nebūtinai pavyktų greitai juos įsisavinti“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. BVP.
Gynybos biudžetas kitąmet siektų kiek daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, tačiau įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė skolintis krašto apsaugai esant poreikiui.
Šiemet asignavimai krašto apsaugai siekia apie 3,2 proc. BVP, tačiau suma eurais yra panaši, kokia numatyta kitąmet.
Pastaraisiais metais Lietuva smarkiai padidino finansavimą krašto gynybai, reaguodama į grėsmę dėl Rusijos invazijos Ukrainoje.
Šalyje siekiama iki 2030 metų išvystyti pėstininkų diviziją, per trejus metus pasirengti Vokietijos brigados priėmimui ir visuotiniam šaukimui į kariuomenę.
Vyriausybei pritarus biudžetų projektams, ketvirtadienį jo ėmėsi Seimas.
