Dalis specialistų skeptiškai vertina siūlymą, pabrėždami, kad ilgalaikėje perspektyvoje jis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Sureagavo aplinkos apsaugos specialistas
Reaguodamas į siūlymą VILNIUS TECH Klimatui neutralių kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga įspėja, kad toks sprendimas galėtų reikšmingai pakenkti aplinkai.
Anot jo, žalos mastas priklausytų nuo pasirinkto griovimo būdo – ar jis būtų selektyvus (kai išsaugomi naudingi produktai), ar chaotiškas (kai viskas sumaišoma ir prarandama galimybė pernaudoti produktus).
„Tai iš esmės didesnė apkrova aplinkai, tačiau netinkama arba problemų nesprendžianti renovacija irgi nėra išeitis, kaip ir problemų nesprendžiantis griovimas, kuris tik nukelia problemas į ateitį kitiems“, – pažymi jis.
S. Barsteiga taip pat kelia klausimą, ar iš tiesų aišku, kokią problemą šiuo siūlymu ketinama spręsti.
„Ar nugriovę senus daugiabučius, bet nekeisdami to, kaip statome ir kaip eksploatuojame naujus pastatus, išspręsime esmines problemas? O gal po 10, 20 ar 30 metų teks griauti ir šiuos namus? Jei taip, verta įsivardyti, koks mastas mūsų laukia ateityje, koks tai bus verslo modelis, ar jis išliks patrauklus ilgalaikėje perspektyvoje, kokie kaštai, o svarbiausia – kokia bus žala aplinkai?“ – svarsto ekspertas.
Įvardijo esmines siūlymo spragas
S. Barsteigos teigimu, siūlyme slypi kelios esminės problemos. Viena jų – aiškios strategijos ir ilgalaikės vizijos stoka.
„Jei nenorime pakliūti į nesibaigiantį „statom–griovimo“ ciklą, dabartiniai pasiūlymai turi būti derinami su aiškia vizija, kaip statysime ateityje ir kaip prižiūrėsime turimą turtą. Kitaip rizikuojame kartoti tas pačias klaidas“, – sako jis.
Specialistas taip pat pažymi, kad nėra tiksliai įvardyta, kokias problemas siūloma spręsti.
„Visų pirma, nesame tiksliai apsibrėžę, ką sprendžiame. Gal verslo modelis veiks su labai blogos būklės namais gerose vietose, bet ką darysime likusiuose rajonuose, kur modelis ekonomiškai nepatrauklus? Kokius kompromisus teks daryti?
Taip pat trūksta ateities vizijos. Nauji vakarų ES valstybių statybos normatyvai jau kalba apie išrenkamumą, perstatomumą, perplanavimą. Šios praktikos turėtų būti integruotos į projektavimą, jei norime tvarumo ir negriovimo ateityje.
Manau čia ir turėtų būti akcentas preiš imantis kitų idėjų“, – nurodo S. Barsteiga.
Specialistas taip pat retoriškai klausia, ar jau išspręstos esamos infrastruktūros priežiūros ir būklės palaikymo problemos.
„Jei spręsime tik pasėkmes, tai visada liksime prie pasėkmių sprendimų“, – teigia S. Barsteiga.
Ministerija ramina: viskas dar svarstymų stadijoje
Į kritiką sureagavo Aplinkos ministerija. Jos teigimu, šiuo metu dar tik svarstoma galimybė įgyvendinti vadinamąjį daugiabučių transformacijos modelį, tad daugelis klausimų – nuo poveikio aplinkai iki planavimo sprendimų – tebėra analizės stadijoje.
Ministerija pabrėžia, kad modelis būtų taikomas tik tose vietose, kur jis būtų ekonomiškai, urbanistiškai ir aplinkosauginiu požiūriu pagrįstas – pirmiausia miestuose, kuriuose nekilnojamojo turto vertė yra didžiausia.
„Svarbu bus įvertinti ne tik konkrečių pastatų būklę, bet ir viso kvartalo vystymo perspektyvą, todėl bus būtinas išsamus teritorijų planavimas bei skirtingų alternatyvų analizė: ar labiau pasiteisintų pastatų renovacija, ar naujų statyba. Šį vertinimą turės atlikti savivaldybės kartu su architektais, urbanistikos ir aplinkosaugos specialistais“, – nurodo ministerija.
Ministerija pažymi, kad poveikio aplinkai vertinimai dar nėra atlikti – jie bus atliekami rengiant konkrečius projektus, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Pasak ministerijos atstovų, svarbu pažymėti, kad statybos procesas neišvengiamai susijęs su tam tikru poveikiu aplinkai, todėl planuojant būtina ieškoti sprendimų, kaip jį mažinti: taikyti tvarius projektavimo sprendimus, žiedinės ekonomikos principus, skatinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą.
Taip pat akcentuojama, kad visas procesas turi būti paremtas bendradarbiavimu – tiek su savivaldybėmis, tiek su privačiais vystytojais, tiek su pačiais gyventojais.
„Gyventojams turi būti suteikta galimybė nuspręsti – likti renovuotame name ar persikelti į naują būstą. Šį klausimą būtina aptarti su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant privačius vystytojus ir gyventojus. Galutinis sprendimas turi priklausyti pačių namų savininkams, kurie turėtų būti aktyviai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
