Kaip praneša naujienų portalas „Atvira Klaipėda“, bendrovės „Šviesos loftų“ užsakymu parengti projektiniai pasiūlymai, kuriais buvo numatoma kapitaliai suremontuoti penkis blokuotus garažo paskirties pastatus, esančius Šviesos gatvėje, ir jų paskirtį pakeisti į gamybos ir gyvenamąją, buvo paviešinti prieš 2021 m. pavasarį. Tuomet buvo skelbta, jog čia bus įrengti 52 loftai.
Portalo duomenimis, bendrovė savo internetinėje svetainėje buvo nurodžiusi, kad statybų pradžia planuojama 2021-ųjų rudenį, o projektą užbaigti ketinama 2022 m. II-III ketvirtį. Vis dėlto, jau 2022 metų vasarą paaiškėjo, kad projekto įgyvendinimas stringa, per metus statybos į priekį beveik nepasistūmėjo, o su vystytojais nutraukus sutartis, avansinės įmokos žmonėms nebuvo grąžinamos. Tų pačių metų lapkričio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas iškėlė šiai bendrovei bankroto bylą, tokia nutartis nebuvo apskųsta ir įsigaliojo gruodžio pradžioje.
Kaip praneša portalas, Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkritį buvo pripažinęs „Šviesos loftų“ bankrotą tyčiniu. Teismas nusprendė, kad dėl to kaltas yra jai vadovavęs Audrius Zakaras. Tuomet prašymą konstatuoti tyčinį bankrotą buvo pateikęs kreditorius Kęstutis Ramanauskas, vėliau analogiškai pasielgė ir „Šviesos loftų“ nemokumo administratorius. Tokį sprendimą A. Zakaras apskundė Apeliaciniam teismui ir pastarasis įžvelgė procesinių pažeidimų bei šį sausį bylą grąžino nagrinėti pirmai instancijai iš naujo.
Sugrąžintą bylą išnagrinėjusi teisėja Giedrė Seselskytė šį rugsėjį taip pat priėmė sprendimą, kad tokie prašymai yra tenkintini. Tačiau jį A. Zakaras vėl apskundė. Apeliacinį skundą pateikė ir investicinis fondas „NuCapital“, praneša „Atvira Klaipėda“.
Kaip praneša portalas, bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėja Neringa Švedienė konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė reikšmingų aplinkybių, kurias išsamiai nurodė apeliacinė instancija savo šiemet sausį priimtoje nutartyje. Akcentuota, kad išvadai dėl bedrovės nemokumo padaryti nepakanka formaliai pakartoti paskutiniame jos balanse nurodytus duomenis. Būtina išsamiai įvertinti finansinius dokumentus, faktinę finansinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau tai nebuvo atlikta.
„Todėl darytina išvada, kad bendrovės nemokumo momentas, kaip esminė faktinė aplinkybė sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip ir liko tinkamai neatskleista. <…> Nenustatęs bendrovės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, taip pat tuo remdamasis negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu“, – rašoma nutartyje.
Remdamasis išdėstytu Apeliacinis teismas konstatavo, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
