Valdančiosios Laisvės partijos iniciatyvas narkotikų kontrolės politikoje jis vadina skubotomis ir nepamatuotomis bei neigia platinamus mitus, esą už vieną suktinę pirmą kartą sučiupti jaunuoliai gauna teistumą ar patiria baisias teisėsaugos mašinos pasekmes. Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, narkotikų vartojimą mažinti galėtų tik efektyvi prevencija ir plačios reabilitacijos galimybės jau vartojantiems, o bausmių politikos sušvelninimas tik atims įrankius iš teisėsaugos institucijų per vartotojus pasiekti platintojus.
Tokią poziciją G. Ivanauskas išdėstė Lietuvos socialdemokratų partijos surengtoje diskusijoje apie tai, su kokiais iššūkiais gali susidurti visuomenė dekriminalizavusi visų rūšių narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms. Joje taip pat dalyvavo ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas bei Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Audronė Astrauskienė.
Paneigė mitą dėl „laužomų gyvenimų“
Mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, kai nesiekiama narkotikų platinti, nereiškia, kad siekiama išvis atsisakyti bausmių, jis reiškia, kad už tai būtų numatyta ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Tokias iniciatyvas pateikė valdančioji Laisvės partija, nors kol kas galutiniai sprendimai Seime nėra priimti.
Pagal šiuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitete sutartą pasiūlymą už nedidelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą neturint tikslo jų platinti, siūloma numatyti arba įspėjimą, arba 30-250 eurų baudą. Jeigu toks pats nusižengimas padaromas antrą kartą baudą kiltų iki 250-400 eurų. Už pakartotinius pažeidimus taip pat būtų galima skirti įpareigojimą dalyvauti įvairiose programose, skirtose priklausomiems žmonėms.
Šiuo metu atsakomybė už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą neturint tikslo platinti numatyta yra kiek didesnė: padarius tokį baudžiamąjį nusižengimą gali būti skirti viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Tiesa, jeigu asmuo pats nusprendžia savanoriškai gydytis ar nori atiduoti neteisėtas medžiagas policijai, tuomet nuo atsakomybės jis atleidžiamas.
Laisvės partija teikdama savo iniciatyvą kalbėjo apie žlugdomus jaunuolius, kurie pirmą kartą surūkė suktinę ir gavo teistumą.
Vis tik generalinės prokurorės pavaduotojas G. Ivanauskas paneigė tokius teiginius. Pasak jo, dažniausiai tokie jaunuoliai, kurie pakliūva pirmą kartą ir nėra bausti bei teisti iš anksčiau, yra atleidžiami atsakomybės, už juos laiduoja jų tėvai. Atskirais atvejais, kai tai ne pirmas kartas ir panašiai, atsakomybė gali būti taikoma, bet tai baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas, todėl kalbėti apie neva sulaužytus gyvenimus yra neteisinga.
„Nė vienas jaunuolis už suktinę pirmą kartą nėra nuteistas net arešto bausme. Pažiūrėjau statistiką už trejus metus“, – sako G. Ivanauskas.
„Niekas nėra suinteresuotas laužyti gyvenimų. Šiandien dienai galiu pasakyti, kad jiems dažniausiai yra taikomi laidavimai (tėvai laiduoja), jie atleidžiami nuo atsakomybės: nei teistumo, nieko nėra pas tuos jaunuolius, tai apie tai net nėra ką kalbėti. Atskirais atvejais taikomos tos bausmės, bet tai baudžiamasis nusižengimas, ne nusikaltimas“, – pabrėžė generalinės prokurorės pavaduotojas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas svarstė, kad galbūt prie tokio klaidingo mąstymo gali prisidėti tie atvejai, kai asmenys yra nubaudžiami ne už narkotikų turėjimą savo reikmėms, o už platinimą, mat jeigu dešimčiai vakarėlio dalyvių sumąsčius parūkyti „žolės“ vienas jų nupirks visiems ir padalins, jis bus apkaltintas platinimu, o ne tik turėjimu savo reikmėms.
G. Ivanauskas pažymi, jog bausmių politika apskritai niekaip nemažina narkotikų vartojimo. Lietuvoje iki 2017 metų galiojo būtent toks reguliavimas, prie kurio siekiama sugrįžti šiuo metu, bet narkotikų vartojimas tik augo.
„Nežiūrint į tai, kad iki 2017 metų Lietuvoje galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat numatė lygiai tokią pačią administracinę atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apie kokią dabar bando pasisakyti iniciatoriai, bandantys grąžinti tą pačią tvarką, tai iš esmės per visą tą laikotarpį, kiek galiojo iki panaikinimo, niekas nepasikeitė su vartojimu. Mes matome vieną dalyką – pagal administracinius pažeidimus vartojančių asmenų statistika nuolat augo. Tai rodo, kad ne bausmių politika gali padėti spręsti klausimus su narkotinių medžiagų vartojimo mažinimu, tačiau bendra prevencija, gydymo paslaugos. Šita sritis Lietuvoje yra kažkiek apleista“, – teigia generalinės prokurorės pavaduotojas.
Iš jo teiginių galima suprasti, kad esama sistema, kai atsakomybė už mažo kiekio narkotikų turėjimą, numatyta Baudžiamajame kodekse, padeda teisėsaugos pareigūnams per narkotikų vartotojus pasiekti platintojus, tai yra, regis, vartotojai, norėdami bendradarbiauti su teisėsauga, „priduoda“ platintojus.
„Jeigu mes sudarome galimybę vartotojams išvengti atsakomybės, tai atitinkamai, mes skatiname platinimą. Mes jau nebeturėsime, kaip teisėsauga, svertų su tais jaunuoliais pakalbant gauti duomenų apie platintojus, atlikti tinkamai tą prevencinį darbą. Iš teisėsaugos atimami svertai, mums tai yra negerai kovojant su organizuotu nusikalstamumu“, – sako generalinės prokurorės pavaduotojas.
Padidės vartojimas
G. Ivanauskas taip pat sakė manantis, kad dekriminalizavus mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms narkotinių medžiagų vartojimas Lietuvoje gali išaugti, nes taip valstybė tarsi pasiųs žinutę, kad į narkotikus nebežiūri kaip į didelę neigiamybę.
„Kad vartojimas gali padidėti, šito niekas negali paneigti, kadangi pati žinutė jaunimui yra tokia, jog valstybė į tai nebežiūri kaip į blogą dalyką. Ko mes pasigendame pasisakymuose iš valdžios atstovų, kad nesiunčiama žinutė, jog dekriminalizavimas nėra legalizavimas. Kad vis tiek tai yra blogai. Ir kas pastebima, kad šito projekto iniciatoriai vis dažniau išsako savo nuomonę, jog iš esmės jų tikslas yra legalizavimas. Štai tokia jų veikla iš tikrųjų kelia pavojų“, – sako generalinės prokurorės pavaduotojas.
Jo nuomone, toks „blogai paruošto“ projekto teikimas yra skubotas ir nepamatuotas. Anot G. Ivanausko, reiktų sistemiškai peržiūrėti narkotinių ir psichotropinių medžiagų problemą, peržiūrėti visą Baudžiamojo kodekso skyrių, kuris reglamentuoja nusikaltimus, susijusius su narkotikų platinimu. „Ten turime daug problemų, kurios nesprendžiamos jau dvidešimt metų“, – teigia prokuroras.
Panašiai apie problemą kalbėjo ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas, tik jis dar paminėjo ir teigiamus šio pasiūlymo priėmimo efektus.
Pasak jo, nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas išties palengvintų dalią pirmą kartą sučiuptiems jaunuoliams, nes tai būtų tik administracinė atsakomybė, be to, administracinis procesas yra paprastesnis ir pigesnis valstybei – išrašei baudą ir tiek žinių.
„Hipotetinė situacija: jaunuolis sulaikomas, randame tą suktinę su kanapėmis jo kišenėje ir pradedame to jaunuolio baudžiamąjį persekiojimą. Tų, kurie inicijavo dekriminalizaciją, viena pagrindinių idėjų buvo, kad, na, negadinkime tam jaunuoliui gyvenimo. Geriau patraukime jį administracinėn atsakomybėn, bet nekiškime po tuo Baudžiamojo kodekso traukiniu, kuris iš tiesų yra viena iš kraštutinių priemonių“, – pirmą teigiamybę įvardijo A. Paulauskas.
„Antroji, administracinis procesas yra daug paprastesnis. Objektyviai jis gali įvykti per vieną valandą, gal netgi greičiau. Radome suktinę, policijos pareigūnas nusivedė į tarnybinį automobilį, išrašė jam 200 eurų baudos, konfiskavo suktinę ir procesas baigtas, faktas užfiksuotas, valstybė nepatiria jokių išlaidų. Jeigu tai baudžiamasis procesas, jis yra ilgas, tai yra brangu: įsijungia prokuroras, einama į teismą, o jeigu neinama – tai vis tiek turi būti atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai labai sudėtingi, ilgi, brangūs procesai. Tai šitoje vietoje mes matome privalumą iš mūsų pusės: greitesnis, pigesnis procesas, o rezultatas – žmogus iš esmės yra nubaudžiamas“, – vardijo policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Jis taip pat pritarė minčiai, jog griežta bausmių politika niekaip nepadeda sumažinti narkotinių medžiagų vartojimo problemos, bet tik baiminosi, kad visuomenei bus nusiųsta žinutė – valstybei narkotikai neatrodo didelė problema.
„Lietuvoje nėra legalios narkotikų rinkos, yra tik nelegali. Jeigu mes dekriminalizuojame, iš esmės taip siunčiama žinutė visuomenei: įstatymų leidėjai, sako, kad šiandien tai yra problema, neverta baudžiamojo persekiojimo, o tik administracinės atsakomybės. Mes sakome, kad turbūt valstybei tai nėra didelė problema, kad tai nesukelia sunkių pasekmių, todėl nuleidžiame tai į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau tai ir žinutė narkotikų gamintojams, gabentojams, platintojams. Panašu, kad valstybės politika šiuo požiūriu švelnėja. Turime pripažinti, kad tai skatins paklausą, tai skatins pasiūlą ir narkotinių medžiagų mūsų gatvėse, mūsų mokyklose, labai tikėtina, daugės. Tas vartojimas gali didėti“, – sakė A. Paulauskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė A. Astrauskienė savo ruožtu pažymėjo, jog nei griežta bausmių politika nepadeda mažinti narkotikų vartojimo, nei dekriminalziavimas bus panacėja. „Dekriminalizavimas nėra ta panacėja, kuri išspręstų problemą. Nė viena šalis, nė viename regione narkotikų problemos neišsprendė kriminalizuodama ar dekriminalizuodama narkotikų vartojimą“, – teigė specialistė.
Ji siūlė aiškiai įsivardinti, ko mes Lietuvoje norime. Pavyzdžiui, jeigu pripažįstame, kad dekriminalizacija nepaveiks narkotikų vartojimo, bet tikimės, kad tai padės palengvinti naštą teisėsaugos pareigūnams, tuomet turime pasiūlyti paslaugas asmenims, kurie vartoja narkotikus ir nori liautis, užsiimti aiškia prevencija veikla.
„Šiandien Lietuvoje šitas paslaugų tinklas išplėtotas,, švelniai tariant, labai rezervuotai“, – sakė A. Astrauskienė.
