„Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių“, – rašoma pranešime.
Jame pažymima, kad „pragmatinis siekis išlaikyti glaudžius valstybių bendradarbiavimo santykius negali tapti priežastimi neigti pamatines demokratijos vertybes“ ir išreiškiama viltis, kad bendrų europinių vertybių puoselėjimu grindžiama Lietuvos užsienio ir vidaus politika liks tvirta ir nuosekli.
Lietuvos teisėjų bendruomenė pranešime taip pat išreiškia susirūpinimą dėl Lenkijos valdžios vykdomos teisminės reformos ir teismų nepriklausomumo pažeidimo, kuris „kelia grėsmę pamatiniams teisinės valstybės principams“.
„Reiškiame paramą Lenkijos teisėjams, teisininkų bendruomenei ir visai pilietinei visuomenei, nepritariančiai politinės valdžios šalyje vykdomai teismų reformai, kuria pažeidžiami teismų nepriklausomumo ir teisinės valstybės principai“, – teigia Teisėjų taryba.
Pasak Tarybos, teismų nepriklausomumo trūkumas jau paveikė Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų tarpusavio pasitikėjimą.
S. Skvernelis palaikymą kaimyninės šalies valdžios vykdomai teismų reformai išreiškė ketvirtadienį vykusio susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu metu.
Lietuvos premjeras teigė palaikantis Lenkijos valdžią ir sakė, kad Lietuva nepritars galimoms sankcijoms bei pabrėžė, kad teismų reforma yra „Lenkijos vidaus reikalas“.
Europos Komisija yra pradėjusi kelias pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) inicijuotų teismų reformų. Briuselio teigimu, jos meta iššūkį demokratijai ir teisės viršenybei, pakirsdamos teisėjų nepriklausomumą.
PiS tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje.
