O pačioje judriausioje sankryžoje prie pesciuju perėjos nei vieno budincio pareigūno, kad prižiūrėtu po vasaros issiblaskusius ziopliukus moksleivius

SĄJŪDŽIO ir Nepriklausomybės pradžios metus! Taip elgėsi Sąjūdžio kartos vairuotojai - ar višta su viščiukais, ar gulbė su gulbiukais, stirnos ar šernų šeima keliauja - mašinos sustoja, kantriai laukia ir juokauja. AČIŪ BIBLIOTEKININKEI, PRIMINUSIAI MUMS, KOKIE VIS DAR MOKAME IR GALIME BŪTI!!!

Jos labai dažnai kursuoja iš parko į tvenkinį,net mažiukai buvo ,o vaikščiojo pirmyn ir atgal,čia nenaujiena.

Mažai tokį gerumą, gražumą perskaitai ir net susigraudeni. Kol yra tokių nuostabių ŽMONIŲ, kurie sugeba pamatyt, palydėt paukščių šeimyną, tai parodo, kad mes dar turim širdis! AČIŪ JUMS BRANGŪS ŽMONĖS ir didelės sėkmės, laimės ir meilės gyvenime!

Pamatyti tokią didelę gulbių šeimyną, ne kasdien galima ir dar miestelyje.

Ne kasdien tokį grožį pamatysi.

kaip jautru. Visgi mes esame puikūs žmonės. Ačių tiems, kas taip dvasingai pasielgė. Ir kaip visada, policijai.