„Įdomu atkreipti dėmesį, kad yra mažai gaunančių aukščiausias pensijas ne tik dėl to, kad nėra įmanoma uždirbti tokių atlyginimų. Bet dėl to, kad yra skirtumai dideli. Jeigu tu uždirbti 5 tūkst. eurų ir ateini į Užimtumo tarnybą, tai gauni nedarbo nedarbo draudimo išmoką, tai padengiama apie 20 proc. atlyginimo. Jeigu uždirbi 1 tūkst. ir gauni nedarbo išmoką, tai yra apie 80 proc. atlyginimo“, – antradienį, Trišalės tarybos posėdžio metu pristatė D. Katelė.
„Tas skirtumas yra per didelis, todėl sistema netiesiogiai ir tokio tikslo neturėdamas motyvuoja į darbo rinką grįžti uždirbančius daugiau, nei mažiau“, – tvirtino jis.
Kaip posėdžio metu teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, daugiausiai – 9,3 tūkst. gaunančių 400-499 eurų nedarbo išmokas, kiek mažesnes – 300-399 eurų, gauna 8,2 tūkst. Tuo metu, pabrėžia jis, gaunančių virš 1,2 tūkst. eurų dydžio išmoką – vos 1,6 tūkst.
„Daugiausiai gaunančių 400-500 eurų išmokas, mažiausiai yra gaunančių 1200-1299 eurus“, – teigė V. Šilinskas.
„Būtent ta, apatinė, iki 600 eurų grandis yra didžiausia“, – pastebi jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, lyginant 2024 m. rugsėjį su 2023 m. rugsėju, nedarbo kiekis išaugo 0,4 proc., o bedarbių skaičius išaugo 7,8 proc. arba 11,6 tūkst. asmenų.
D. Katelė pastebi, kad bedarbių kiekis išaugo daugiausiai tarp žmonių iki 30 metų, lyginant 2023 ir 2024 m. liepos mėn. – 0,9 proc. arba 1,5 tūkst. žmonių. Tuo metu, anot jo, naujų bedarbių mažiausiai buvo tarp 51-60 m. ir virš 60 m. amžiaus asmenų – vos po 0,2 tūkst.
„Nedarbo išmokos gavėjų daugėja tarp jaunimo iki 30 metų“, – pastebi jis.
SADM duomenimis, 2024 m. birželį nedarbo draudimo išmoką gavo 79,1 tūkst. asmenų. Iš jų, 49 tūkst. iš jų nedarbo išmoką gavo ne tik 2024 m., bet ir 2020-2023 m. laikotarpyje.
