Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją. Naujas politinis darinys vadinasi Demokratai „Vardan Lietuvos“.
Skvernelis – be pažiūrų, bet tai gali lemti sėkmę
Anot frakcijos seniūno S. Skvernelio, naujoji partija laikysis kairiųjų pažiūrų socialiniais ir ekonominiais klausimais, o vertybiniais klausimais išlaikys „tautines pažiūras“.
„Yra pakankamai daug politinių jėgų, kurios deklaruoja kairiąsias pažiūras. Bet mūsų išskirtinis bus dalykas, kad mes akcentuojamės į kairės pakraipos socialinę, ekonominę politiką. Bet, kalbant apie vertybinius pagrindus, apie valstybę, valstybės pagrindinius atributus, konstitucinius elementus, esame tautinių pažiūrų, arba nacionalinės valstybės šalininkai“, – Seime žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis.
Tačiau politologams tokios partijos pažiūros visai neatrodo išskirtinės. Atvirkščiai, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis teigia, kad tai dažnas atvejis šiuolaikinėse visuomenėse.
„Aš nesakyčiau, kad tai kažkas tokio neįtikėtino, šokiruojančio arba naujo. Labai daug yra tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų jėgų, kurios yra tautiškai orientuotos ir tuo pačiu savo programą konstruoja pagal kairumo projektą“, – tv3.lt sakė L. Bielinis.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga teigia, kad S. Skvernelis apskritai neturi aiškių politinių pažiūrų. Bet galbūt būtent tai, kad S. Skvernelis – politinis chameleonas, gali būti jo sėkmės priežastis.
„Tai daugiau technokratinio tipo žmogus. Nepasakyčiau, kad jis pasižymi kažkokiais įsitikinimais. Tai liudija ir Vyriausybės darbas – sudaroma tam tikra programa, ji vykdoma pagal aplinkybes, sprendžiant problemas. Bet nesakyčiau, kad tai kairė ar centras. Esant reikalui, gali tapti bet kokia.
Manau, beveik iš visų partijų gali paimti šiek tiek populiarumo reitingų, kadangi politikas gali būti labai įvairus ar teigiamai, ar neigiamai, gali būti lankstus. Konservatyvesniems gali patikti, liberalesniems gali patikti, socialistams gali patikti. Ne visiems, ne visiems, bet daliai“, – tv3.lt sakė S. Spurga.
Ar apskritai Lietuvos politinėje padangėje dar yra vietos naujai centro-kairės partijai? Anot L. Bielinio, šiuo klausimu – viskas pačios partijos rankose.
„Viskas priklauso nuo energijos, aiškios politinės doktrinos, nuo nuoseklaus ir sėkmingo veikimo politiniame lauke. Jeigu tai įgyvendins ir matys sėkmę, tuomet mes matysime šią partiją įsitvirtinusią tarp stipriųjų partijų.
O jeigu nieko nevyks, jeigu matysime pasyvų buvimą Seime ir pasyvų partijos egzistavimą Lietuvos visuomenėje, su laiku ji tiesiog turėtų išnykti arba sumažėti iki tų mažučių politinių partijų, kurių yra labai daug“, – prognozavo VDU profesorius.
S. Spurga taip pat sako matantis vietos naujai politinei jėgai Lietuvoje, juoba, kad, anot politologo, partijos sėkmę lemia ne jos pažiūros, o lyderis.
„Dažnai, kaip matome, nežinau, deja ar ne, partijos populiarumą lemia ne tiek jos pozicija politologiniame spektre, kiek asmenybė, kas yra vadovas tos partijos. Matome aiškų pavyzdį Lietuvos socialdemokratų partijoje, kur partija liko ta pati, išrinko kitą lyderį, reitingai pašoko iki aukščiausių tarp kitų partijų“, – pastebėjo S. Spurga.
Kurioms partijoms reikia saugotis?
Nauja politinė jėga gali gerokai sudrumsti vandenis senosioms, ypač tų pačių centro-kairės pažiūrų partijoms, teigia politologai. Štai L. Bielinis įžvelgia, kad daugiausiai grėsmės S. Skvernelio partija kelia Lietuvos socialdemokratų partijai bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.
Naujausi reitingai jau parodė, kad atskilimas nuo valstiečių ir naujos frakcijos įsteigimas nuriekė nuo valstiečių dalį rinkėjų palaikymo. Štai rugpjūtį už LVŽS balsą būtų skyrę 15,6 proc., o rugsėjį – jau tik 10,4 proc. „Vilmorus“ apklausos respondentų.
„Jie iš tikrųjų turi suprasti ir suvokti, kad S. Skvernelio politinė partija gali įsiterpti ir atimti rinkėjus, šalininkus. Čia iš tikrųjų turėtų vykti ne pasistumdymas, o natūrali politinė, ideologinė kova, kur bus siekiama pritraukti, mobilizuoti daugiau centro-kairės atstovų“, – svarstė L. Bielinis.
Ne ką mažiau grėsminga situacija susikūrė ir mažosioms centro-kairės partijoms, pavyzdžiui, Lietuvos regionų partijai, iš kurių pervilioti balsai gali reikšti nykštukių pabaigą.
„[Mažųjų partijų] nariai didžiąja dalimi savotiškai suvokia, kad tai yra partijos, kurios neturi šanso pasiekti kažkokių didelių rezultatų. Natūralu, kad atsiradus naujai partijai iš mažųjų partijų gali perbėgti labai daug žmonių ir tokiu būdu sužlugdyti arba ištirpinti tas mažąsias politines jėgas. Dalis tų politinių mažyčių partijų gali tiesiog pabandyti įsilieti į S. Skvernelio politinę jėgą“, – sakė VDU profesorius.
Septyni partijos nariai – raktas į regionus
Septyni iš 13 dabartinių partijos steigėjų į Seimą yra išrinkti vienmandatėse apygardose. Tai, politologų manymu, yra sėkminga korta lošti regionuose.
„Tai, kad vienmandatininkai ateina, rodo dvipusį ryšį. Iš vienos pusės, vienmandatininkai puikiai supranta, kad jiems reikalinga politinė jėga, į kurią jie galėtų atsiremti ir kuri galėtų būti jų lokomotyvu, todėl jie telkiasi aplink S. Skvernelio politinę jėgą ir tai S. Skverneliui tik į naudą.
Ir pačiam S. Skverneliui, partijai sveika, kada yra regionų atstovai, realiai išrinkti regionuose, o tai reiškia, jie turi ten tam tikrą įtaką, kuri natūraliai taps ne tik išrinktųjų regionuose politikų įtakos galimybe, bet ir visos politinės partijos“, – kalbėjo L. Bielinis.
Jau galvoja apie rinkimus, bet ne visus
Steigiamasis partijos suvažiavimas, kaip svarsto S. Skvernelis, galėtų įvykti kitąmet. Partija ketina dalyvauti savivaldos rinkimuose 2023 metais. Vis dėlto savo sėkmės šansų rinkimuose S. Skvernelis dar neprognozuoja.
„Matote, dar yra treji metai, dar šiandien tik pirma diena, kai mes kvietimą išplatinome. Nesame politikos naujokai. Tai turėtų vertinti politologai, kokia niša, kokia rinkėjų bazė galėtų būti. Tai priklausys nuo mūsų pačių“, – sakė S. Skvernelis.
O štai prezidento rinkimuose S. Skvernelis tvirtina nebeketinantis dalyvauti.
„Neminėjau, kad prezidento rinkimai yra tikslas. Galiu tik pakartoti, kad antrą kartą į tą pačią upę, į tuos pačius rinkimus neisiu“, – patikino politikas.
Kvietimą jungtis į partiją pasirašė visi 13 frakcijos narių: Saulius Skvernelis, Vytautas Bakas, Rima Baškienė, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus ir Tomas Tomilinas.
Tarp svarbiausių steigiamos partijos siekių – mažinti Lietuvoje skurdą, stiprinti šeimas ir šalies ekonomiką, pastarojoje srityje ypatingą dėmesį skiriant kokybiškų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimui, taip pat efektyvinti valstybės valdymą, suteikiant daugiau teisių savivaldai ir sprendžiant šalyje esančias krizes, mažinti korupciją ir įgyvendinti žaliojo kurso politiką, kuri užtikrintų kiekvieno teisę į švarią ir saugią aplinką.
