l. bielinis

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės santykiai, kai kurių politikų ir politologų vertinimu, išgyvena krizę. Anksčiau reguliariai susitikdavę politikai laiko pokalbiui neranda jau keletą mėnesių. Prezidentūra sako, kad susitikti neišeina dėl įtemptos premjerės darbotvarkės, o premjerės atstovė teigia, jog bendravimas su šalies vadovu vyksta kitais formatais.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Netrukus po to, kai tapo socialdemokratų lydere, Vilija Blinkevičiūtė užkariavo reitingų lentelę. Tiesa, tai nėra pirmas kartas jos karjeroje, kai rinkėjai apie šią politikę turi ryškią – arba labai teigiamą, arba labai neigiamą – nuomonę.

Kad netenkina vieni ar kiti Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto nariai, kalbama jau nuo pat jų paskyrimo, o gal net ir anksčiau. Apie tai kalba ir prezidentas, ir opozicija, ir net vienas kitas valdantysis. Ir nors daugiausiai kritikos sulaukia vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai, politologai abejoja, ar I. Šimonytė imsis juos keisti, mat tai dviejų krizių akivaizdoje būtų pavojinga.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Dviejų skirtingų naujienų portalų paskelbtos visuomenės apklausos rodo skirtingus visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe rezultatus. Vienoje matyti, kad Vyriausybe pasitiki kone pusė apklausos dalyvių, o kitoje – kiek daugiau nei trečdalis. Politikos ekspertai pasakoja, kad įtakos skirtingiems rezultatams galėjo daryti netgi paros laikas, kuriuo dalyviai buvo apklausti.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantiems socialdemokratams Lietuvoje skubiai reikia atsinaujinimo. Dėl to politologai sutaria vieningai. Klausimas, ar tikrai naujas lyderis sugebės įpūsti taip reikalingo permainų vėjo. O dar didesnė dilema – ar tarp keturių kandidatų į partijos lyderius yra bent vienas tinkamas šiai užduočiai. Politologų nuomonė išsiskiria tik dėl vieno iš pretendentų. Gegužės 3–9 dienomis Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradės savo pirmininko rinkimus.

Laisvės partijos frakcija Seime atsiėmė savo inicijuotą projektą dėl Administracinių nusižengimų bei Baudžiamojo kodekso pakeitimų, susijusių su administracine atsakomybe už neapykantos kalbą. Šis sprendimas viešojoje erdvėje buvo priimtas įvairiai – kol vieni sveikino pasirinkus teisingą kelią, kiti teigė, jog toks mėtymasis yra „nesolidus“ politinis žingsnis.

Per metus prezidento Gitano Nausėdos komanda išgyveno jau du didelius pokyčius. Būrys pasikeitusių patarėjų nieko gero nereiškia, sako politologai. Tačiau šio pasitraukimo priežastys, jų teigimu, gali būti įvairios. Nuo didesnio atlygio privačiame sektoriuje – iki Covid-19 pandemijos keliamos įtampos ir paprasčiausio pervargimo.

Seimo konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams. Politologai teigia, kad iš esmės šis žingsnis yra sveikintinas, tačiau kelia klausimą, ar vien sistemos pertvarkos pakaktų pagrindinei problemai, rinkėjų aktyvumo trūkumui, išspręsti.

Nors trečiadienį buvo žadėtas judėjimo atlaisvinimas tarp kai kurių savivaldybių, Vyriausybė nusprendė atsitraukti ir sprendimą perkelti į kitą savaitę. Tai – jau ne pirmas kartas, kai žadėti karantino laisvinimai nukeliami. Politologų teigimu, tokia Vyriausybės komunikacija jos įvaizdžiui tikrai nepadeda, tačiau situacija esą tokia dinamiška, kad kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Gintautui Paluckui pasitraukus iš užimamų pareigų, dar neaišku, kokie bus jo tolimesni žingsniai dėl artėjančių LSDP pirmininko rinkimų, kurie vyks gegužę. Socialdemokratas Algirdas Sysas ir politologas Lauras Bielinis mano, kad dabar abu variantai galimi.

Latvijos vyriausybė apsisprendė įvesti komendanto valandą ir judėjimo ribojimus šalyje. Ekspertai mano, kad nepaprastosios padėties nutarimas jau artimiausiomis dienomis gali atsidurti ir būti svarstomas Lietuvos Seime, ypač, kai matome, jog koronavirusas šalyje muša rekordus. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, Seime jau artimiausiomis dienomis galime išvysti diskusijas dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Artėjant Seimo rinkimams kaip iš gausybės rago pasipylė registruotis politinės partijos ir savarankiški kandidatai. Dėl valdžios postų Seime iš viso nusprendė varžytis 22 politinės partijos, 282 partijų keliami kandidatai ir 28 asmenys, kurie kandidatuoja savarankiškai. Ekspertai pakomentavo, kaip rinkėjui atsirinkti iš tokio pretendentų margumyno.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

„Tvarka ir teisingumas“ nusprendė išardyti dabartinę partiją ir kurti viską iš naujo. Būsimasis politinis darinys ne tik neturės sklendžiančio erelio logotipe, bet į rinkimus turėtų žengti su nauju lyderiu ir naujomis politinėmis vertybėmis. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad žingsnis sveikintinas, bet gerokai pavėluotas. „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba trečiadienį nutarė kurti naują politinę partiją su nauju pirmininku.

Per trejus premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės metus profesionalų gretas sparčiai pakeitė daugiau politinės patirties turintys ministrai. Politologai konstatuoja profesionalų vyriausybės eros pabaigą.

Gitanui Nausėdai laimėti padėjo atvirumas, nuosaikumas ir noras diskutuoti su visais, o Ingridai Šimonytei pakenkti galėjo ryšiai su konservatoriais. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai tvirtino, kad kandidatės aplinkos agresyvi komunikacija po pirmojo rinkimų turo taip pat galėjo kišti koją I. Šimonytei. Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ekonomistas G. Nausėda surinkto 65,86 proc.

Po dešimties metų prezidentavimo Dalia Grybauskaitė netrukus užvers prezidentūros duris. Tačiau apie savo karjeros perspektyvas šalies vadovė vis dar kalba miglotai. Politologai vieningai sutaria, kad prezidentė gali planuoti ateitį didžiausiose pasaulio tarptautinėse institucijose, nes Lietuvos politinis laukas D. Grybauskaitei gali būti ir per mažas.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Pretendentų į prezidentus – pagal kiekvieno skonį. Taip galima apibūdinti galutinį siekiančiųjų užimti šalies vadovo postą sąrašą. 15-os pretendentų į šalies vadovus pavardės gyventojams daro įspūdį, tiesa, nebūtinai iš gerosios pusės. Na, o dalis ekspertų šioje įvairovėje įžvelgia ir nemenką grėsmę premjerui. Esą daug pretendentų laimėti rinkimus neturi jokių šansų, bet jie gali palaidoti premjero Sauliaus Skvernelio viltis premjero postą iškeisti į prezidento.

Seimo narys Mindaugas Puidokas paskelbė, kad pasitraukia iš valstiečių gretų ir sieks Lietuvos prezidento posto. Portalo tv3.lt kalbinti politologai mano, kad šis politiko žingsnis yra veikiau reklama sau, o ne rimtas pretendavimas valdyti šalį.  „Stabdau savo įgaliojimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, nes dalyvausiu prezidento rinkimuose“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė M. Puidokas.

Atstatydindamas iš karto tris ministrus, premjeras Saulius Skvernelis pavojingai arti priartėjo prie ribos, kai netrukus gali tekti keisti visą ministrų kabinetą. Politologai tokią premjero rokiruotę Vyriausybėje vadina S. Skvernelio mestu gelbėjimosi ratu, klausimas – kiek laiko premjerui pavyks išsilaikyti vandens paviršiuje.

Seimas antradienio posėdyje tęs diskusijas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo iki 121. Tačiau politologai tokias pataisas laiko eiliniu populizmu ir įspėja, kad šis Konstitucijos straipsnio pakeitimas gali tapti keliu į nevaldomas Konstitucijos permainas. Savo idėją pataisų iniciatoriai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija grindžia šalies demografiniais pokyčiais – 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų, šiuo metu – 2,8 milijono.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

Sauliui Skverneliui atsistatydinus iš vidaus reikalų ministro posto, „tvarkiečiai“ suka galvas, ieškodami jam pamainos. Partijos vadovas Rolandas Paksas užsimena, jog naujuoju vidaus reikalų ministru galėtų būti ir vienas iš partijos narių, tačiau ar toks sprendimas nežiebs konflikto su prezidente Dalia Grybauskaite, dėl kurio nukentėtų našlaite likusi Vidaus reikalų ministerija (VRM)? „Aš nesutikčiau su nuostata, kurią bandoma primesti, kad kandidatas (į VRM vadovo postą – tv3.lt) turėtų būti n...

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis neslepia manantis, jog iš vidaus reikalų ministro posto besitraukiantis Saulius Skvernelis tapo politinių kovų auka. Vis dėlto, pasak politikos apžvalgininko, S. Skvernelio atsistatydinimas jo populiarumo nesumažins, o naujo ministro paieškos, artėjant Seimo rinkimams, gali tapti itin keblios.

 Europos Parlamentui panaikinus „Darbo partijos“ įkūrėjo Viktoro Uspaskicho teisinę neliečiamybę, politologas Lauras Bielinis „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad V. Uspaskichas gali nelaukti Apeliacinio teismo sprendimo ir pasitraukti į Rusiją. „Visai galimas daiktas, mes jau matėme tokį atvejį, kada jis rizikingu metu išvyko į Rusiją ir be jokių priežasčių ten gana ilgai užsilaikė. Tai yra labai tikėtina versija.

Merų postus užims nemažai nepartinių kandidatų, nes rinkimuose nebuvo naujų partijų, paprastai susirenkančių protesto balsus, atstovų, o senosiomis, kaip tvirtina politikos ekspertai, žmonės yra nepatenkinti. Jų teigimu, vienos tradicinės partijos atstovams pakenkti galėjo ir pernelyg agresyvūs jų pačių veiksmai. Nepartinių kandidatų laimėjimą ekspertai aiškina gana paprastai – Seimo rinkimuose tokius protesto balsus dažnai susirenka nauja partija.

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Peržvelgus kandidatus į sostinės merus ir pakalbinus rinkėjus, aiškėja, kad kandidatai dauguma atvejų – jaunesnės kartos, tačiau žmonėms mažai žinomi. Ar tai reiškia, kad partijos nespėjo tinkamai pasirengti tiesioginiams rinkimams, ar taip ugdo naująją kartą, nesutaria net ir politologai. Savivaldos rinkimai – kovo 1 dieną.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Konservatorių, „darbiečių“ ir „tvarkiečių įvaizdinė retorika yra emocionali, o socialdemokratų ir liberalų – racionalesnė, mano portalo LRT.lt kalbinti politikos ekspertai. Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis tvirtina, kad praktiškai visos parlamentinės partijos stengiasi emociškai paveikti rinkėją ir tik vėliau kalba racionaliau. „Kol rinkėjas nesudomintas, jis iš princopo nesusimąstys.

 Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prezidentė mojuoja „juoduoju viceministrų sąrašu“, kurį sudarė STT ir kurį dar gavo premjeras, bet negavo Seimo pirmininkė. Nors neskaidrių viceministrų sąrašas vis dar neviešas, jis jau išviešintas žiniasklaidos.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Ekspertai stebisi šalies vadovės Dalios Grybauskaitės darbų paskirstymu Rusijos prekybinio karo su Lietuva akivaizdoje. Anot politologo Lauro Bielinio, bristi iš situacijos sprendžiant užsienio politikos problemas Rytuose visų pirma turėjo ne Vyriausybė, o Prezidentė. „Manau, ji bandė išsisukti iš situacijos, į kurią pakliuvo visa Lietuva, ir atitraukti nuo savęs atsakomybę“, – naujienų tinklalapiui LRT.lt tvirtina politologas Lauras Bielinis.

Šios kadencijos Seime – rekordinis panaikintų teisinių neliečiamybių skaičius. Nors šis parlamentas dirba dar tik nuo praėjusių metų rudens, teisinis imunitetas panaikintas jau penkiems parlamentarams. Toks teisėsaugos „šefuojamų“ parlamentarų derlius politologų ir apžvalgininkų vertinamas skirtingai. L.Bielinis: sistema valosi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Lauras Bielinis įžvelgia demokratijos brendimą ir sistemos valymąsi.

Vytenis Radžiūnas, Politologai nesutaria vertindami Dalios Grybauskaitės galimybes tapti Europos Sąjungos (ES) prezidente. Anot politologo prof. Raimundo Lopatos, „gal Lietuvoje kam nors ir norėtųsi tokio scenarijaus ir galbūt būtų malonu matyti dabartinę prezidentę ES prezidento poste, tačiau tai nėra realu“. Neturime, kas ES mus paremtų Seimo užkulisiuose ir tarp diplomatų tylomis kalbama ir apie D. Grybauskaitės kaip kandidatės į ES prezidentus galimus privalumus, ir apie trukdžius, kurie, sk...

Visuomenės lyderių reitinguose nuolat pirmavusios Prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingai smuko dėl jos sumenkusios įtakos formuojant naująją Vyriausybę, akivaizdaus konservatorių palaikymo per Seimo rinkimus ir referendumo dėl Visagino atominės elektrinės rezultatų ignoravimo, mano politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Seimo rinkimų rezultatai, dėl kurių kyla tiek daug skandalų ir diskusijų, gali atsidurti Konstituciniame Teisme (KT), jei to panorės šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Nuo tų norų priklausytų tolimesnė politinių įvykių eiga. Tiesa, susisiekus su prezidentės patarėja Daiva Ulbinaite, ji patikino, kad kol kas nėra suformuluota prezidentės pozicija ir, kai tik bus aišku, ar ji kreipsis į KT, bus pranešta.

Paskutinė savaitė prieš rinkimus prasidėjo nuo skandalo, kuriame figūruoja Seimo pirmininkė Irena Degutienės ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žiniasklaida paviešino slaptai darytą I. Degutienės „išpažintį“ visuomenininkams apie tai, kad ją seka, o D. Grybauskaitės valdymą ji prilygino kaimyninės Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimui. Skaitykite čia: Seimą šantažavo D. Grybauskaitė? Naujienų portalas Balsas.

Besidomintieji politika jau kurį laiką turi galimybę per įvairias žiniasklaidos priemones stebėti rinkimų debatus, kuriuose į Seimą kandidatuojančių partijų lyderiai pasisako aktualiais klausimais ir siekia pelnyti rinkėjų nuolankumą. Debatų būna įvairių. Vieni televizijų kanalai į debatus kviečia tik kelių partijų lyderius, nepaisant to, kad šiemet turime 18 rinkimų dalyvių.

D. Grybauskaitė, prieš trejus metus tapusi prezidente be aiškios politinės programos ir nuostatų, jų neturi ir dabar, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė politologas Lauras Bielinis. Paklaustas, ar tie skaičiai iš tiesų rodo didelius jos nuopelnus ir aktyvumą, L. Bielinis atsakė: „Šią statistiką, žinoma, reikia vertinti rezervuotai.

Gavusi Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės prašymą atleisti iš pareigų savo noru, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos atleidimo iš pareigų. Teisėja Neringa Venckienė pateikė prašymą atleisti iš pareigų savo noru nuo 2012 metų liepos 2 dienos. Balsas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas netenkinti premjero Andriaus Kubiliaus teikimo atleisti vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį yra logiškas ir nuoseklus, o Seimo pirmininkės siūlymas vasarą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus yra emocinė reakcija patyrus politinį pralaimėjimą, mano politologas Lauras Bielinis. „Prezidentės sprendimas yra logiškas ir ji šiuo sprendimu nenužengia už konstitucinių ribų.

Lietuviai užima trečia vietą Europoje pagal gyventojų pasitikėjimą savo šalies lyderiais. Pirmą vietą užima Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeras – juo pasitiki 87 proc. gyventojų, o antra vieta atitenka Suomijos prezidentei Tarjai Halonen, kuria pasitiki taip pat 87 proc. gyventojų. Dalia Grybauskaitė pelno 76 proc. Lietuvos gyventojų pasitikėjimą, rodo „Gallup“ tyrimo duomenys.

Savivaldos rinkimai buvo ne taip seniai –  2011 metų pradžioje, tačiau savivaldybių merus jau vėl ima „šienauti“ ne tik pačių abejotinos kokybės žygdarbiai, bet ir pasikeitę pokiliminiai susitarimai. Panevėžys Gruodžio pradžioje buvo atstatydintas Panevėžio miesto meras, socialdemokratas Povilas Vodapolas. Interpeliaciją P. Vodapolui registravo Panevėžio konservatoriai.