Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta pretendentė į kandidatus į Lietuvos prezidentus I. Šimonytė pagrindines savo rinkiminės programos nuostatas pristatė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Pristatymą moderavo profesorius Ramūnas Vilpišauskas, o kandidatės programą komentavo instituto ekspertai.
Gintų valstiečių teises, tarnautų kariuomenėje
Politikė teigė, kad trūksta politikų susikalbėjimo dėl valstybei svarbių strateginių krypčių. I. Šimonytė tvirtina, kad tapusi prezidente bandytų susitarti ir su valstiečių lyderiu R. Karbauskiu.
„Jeigu tai nėra Petras Gražulis, diskutuoti galima su visomis politinėmis jėgomis“, – įsitikinusi kandidatė.
Kalbėdama apie vidaus politiką I. Šimonytė pažymėjo, kad šalyje yra daugybė strategijų, kurios taip ir neišsprendžia susidariusių problemų.
„Tiek programų turime, kad galėtume visą žiemą kūrenti“, – šmaikštavo kandidatė.
Politikė netiesiogiai įgėlė konkurentui G. Nausėdai, sakydama, kad šalies tikslas turėtų būti atsitraukimas nuo abstrakčių koncepcijų kaip „gerovės valstybė“.
„Turime apsibrėžti kokia valstybė turi būti šiandien ir artimiausiu metu“, – pažymėjo kandidatė.
Politikės tvirtinimu, Lietuva tris dešimtmečius neturi konkrečios krypties, eina skirtingomis kryptimis ir elgiasi kaip žmogus, nežinantis ko nori.
Jos nuomone, visuomenės pasitikėjimas teisingumo sistema yra labai svarbus. Ir nors, I. Šimonytės nuomone, teismų sistema pasikeitė negrįžtamai, problemų vis dar yra.
„Mūsų teisingumas yra lėtas“, – įsitikinusi I. Šimonytė.
Jos teigimu, teismai yra paskutinis teisingumo garantas, tad valstybė turi skirti daugiau dėmesio institucijoms, kurios pirmiausia turi užtikrinti teisingumą žmonėms, investuoti į jų stiprinimą.
„Pigus teisingumas kainuoja brangiai. Svarbus investavimas į institucijas ir jų kompetencijas“, – kalbėjo kandidatė.
Kandidatė tvirtino, kad tapusi prezidente užtikrintų Konstitucijoje apibrėžtų vertybių apsaugą. I. Šimonytė kalbėjo, kad dabar politikai siekia uždrausti, apriboti ir nuspręsti už pačius žmones. Politikės teigė, kad tapusi prezidente gintų Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, žodžio laisvę.
„Jei aš tapsiu prezidente, o valstiečiai bus opozicija, aš jų teises principingai ginsiu“, – šį I. Šimonytės teiginį salėje susirinkę žmonės palydėjo juoku ir plojimais.
Politikė palietė ir tautinių mažumų klausimą. Jos nuomone, reikėtų įteisinti lenkiškas raides asmens dokumentuose ir „klausimą uždaryti“. Taip pat pasiūlė, kad prezidentas arba vyriausybė galėtų vieną dieną per metus dirbti ne Vilniuje, o kuriame nors Lietuvos regione.
Atsakydama į klausimą ar moterys turėtų būti šaukiamos į kariuomenę, I. Šimonytė tvirtino, kad pritartų tam, bet tik tuo atveju, jei valstybė turėtų tam išteklių. Kandidatės įsitikinimu, išteklių tiek, kiek dabar sutarusios skirti politinės partijos, nepakaktų.
„Jei mane pašauktų, aš laikyčiau tai didele garbe“, – tikino I. Šimonytė.
Svarbiausia saugumas
Kandidatė pažymėjo, kad gynybos stiprinimas yra vienas svarbiausių šalies prioritetų.
„Neblogas pagrindas yra partijų susitarimas, bet jis turėtų būti ambicingesnis“, – tvirtino I. Šimonytė.
Kitas laukas, kurį reikėtų stiprinti, I. Šimonytės nuomone, yra Lietuvos atsparumas įvairioms įtakoms. Jos tvirtinimu, valstybė turėtų toliau vykdyti ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, didinti infrastruktūros integraciją su Vakarais.
Kalbėdama apie Lietuvos vaidmenį NATO ir Europos Sąjungoje, I. Šimonytė tikino, kad Lietuva turėtų perjungti savo poziciją iš „gauti“ į „duoti“, aktyviai pasisakyti jai svarbiomis teminis.
„Lietuva kaip maža valstybė gali turėti misiją būti neblogu tarpininku“, – pristatymo metu dėstė I. Šimonytė.
Jos nuomone, tai neblogai pavyksta atstovaujant Ukrainos interesams „platesniuose vandenyse“, tačiau Lietuva turėtų aktyviau tarpininkauti didinant Gruzijos ir Moldovos integraciją į Vakarus.
Politikė Lenkiją įvardijo kaip svarbią partnerę ir nors I. Šimonytė pasidžiaugė, kad santykiai šiltėja, bet jos nuomone, galima padaryti daugiau. I. Šimonytė tvirtino, kad Lietuvą su Lenkija sieja bendras saugumo suvokimas, o bendradarbiavimą gali pagerinti bendras dviejų valstybių svarstymas dėl JAV karinių bazių Lenkijoje.
Kalbėdama apie Baltijos šalis I. Šimonytė pažymėjo, kad santykių perkrauti nereikia, tereikia juos atšviežinti. Jos nuomone, Baltijos kelio trisdešimtmetis galėtų tam pasitarnauti.
Šiuo metu pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę Seimo nariai Ingrida Šimonytė ir Naglis Puteikis, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda bei filosofas Arvydas Juozaitis, taip pat visuomenei mažiau žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Raimonda Daunienė.
Portalas tv3.lt primena, kad pirmasis Lietuvos prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną. Jei prireiks antrojo, jis vyks gegužės 26 d., kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.
