Advokatė Kristina Selli tikina, kad dėstydama teisę Lietuvos sveikatos mokslų universitete pastebi, kad nei vienas studentas nežino apie pirminę teisinę pagalbą. O ir besikreipiantys teisinės pagalbos ne visuomet žino, kad ši jiems nieko nekainuos.
„Iš tikrųjų žmonės galvoja, kad teisininkai labai brangūs, o pasirodo, tiesiog jie nežino apie pirminę teisinę pagalbą. <...> Tai kai kurie, kas jau išmano ir žino šitą, iš tikrųjų dažnai lankosi“, – užsimena ji.
Priklauso kiekvienam nemokamai
Ji pabrėžia, kad kreiptis pagalbos gali kiekvienas Lietuvos pilietis, norintis susitvarkyti kokius nors dokumentus ar tiesiog pasikonsultuoti, visiškai nemokamai.
„Nežiūrim, ar turtingas, ar neturtingas, visi gali konsultuotis. <...> Žmogus nieko nemoka, ir jisai išeina laimingas, ir mus džiugina, kad galim padėti“, – užsimena K. Selli.
Vienam klausimui skiriama viena nemokama valanda konsultuotis. Taigi, turint daugiau klausimų dėl jų visų galima kreiptis atskirai ir dėl kiekvieno pagalbos sulaukti nemokamai.
„Įstatymas nedraudžia turėti daug klausimų ir daug kartų ateiti nemokamai konsultuotis“, – paaiškina advokatė.
O jeigu klausimas labai platus, yra galimybė pratęsti skirtą valandą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytas taisykles.
Kur kreiptis?
Teisinės pagalbos sulaukti galima apsilankius savivaldybėje pagal savo gyvenamąją vietą. Taip pat svarbu su savimi turėti asmens dokumentą ir įrodymą, kad gyveni toje savivaldybėje.
O savivaldybė, kaip K. Selli pažymi, dažniausiai paskiria ten dirbantį teisininką konsultacijai. Kita vertus, kai kurios savivaldybės gali paskirti ir konkretų advokatą žmogui kilusį teisinį klausimą išspręsti.
„Geriausia tiesiai žygiuoti į savivaldybę ir ten paaiškins, ar jų teisininkai teikia [pirminę teisinę pagalbą], ar advokatai, pas kuriuos reikia nueiti į tam tikrą advokatų kontorą.
Savivaldybėje konsultacijos teikiamos gyva eile, tai reiškia, nėra ten kažkokių išankstinių registracijų, žmogus ateina ir gauna konsultaciją tiesiog iškart“, – pridūrusi, jog retais atvejais tenka kurį laiką palaukti, nupasakojo procesą.
Kreiptis galima bet kokiu klausimu
Teisininkės teigimu, dažniausiai žmonės kreipiasi pirminės teisinės pagalbos dėl turto paveldėjimo, vaikų išlaikymo ar padarytų administracinių nusižengimų kelyje, kaip vairavimas išgėrus, ir panašių klausimų.
Taip pat konsultuojasi tam, kad rašytų prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti, kai jau reikia bylinėtis teismuose. Tačiau ši teisinė pagalba, pasak ekspertės, nemokamai priklauso ne visiems.
„Pagal pajamas žmonės gauna nemokamą antrinę teisinę pagalbą. Jeigu, pavyzdžiui, žmogaus pajamos šiek tiek viršija tas, pagal kurias galima gauti nemokamą pagalbą, tai jis gali gauti pusę kompensacijos. Jeigu jau jokia kompensacija antrinei pagalbai nepriklauso pagal įstatymą, tada jis jau laisvas rinktis advokatus“, – paaiškina antrinės teisinės pagalbos finansavimo principą K. Selli.
Žmonės kreipiasi dėl keisčiausių dalykų
Priduria, kad kartais dėl mėnulio fazių žmonės apsilanko norėdami atsakymų į pačius keisčiausius klausimus.
„Anksčiau netikėjau mėnulio fazėmis, bet šitą darbą dirbdama pajutau, kad iš tikrųjų veikia. <...> Pavyzdžiui, pagyvenęs vyriškis konsultacijos metu sakė: „Visi žmonės gauna pensiją normaliais pinigais, o aš mediniais“.
Nors konsultacija buvo visiškai kitu klausimu ir gerai ėjosi, tas sakinukas iš niekur nieko pabaigoje privertė pagalvoti, kaip čia gyventi toliau“, – juokiasi pašnekovė.
Štai, kartą kreipėsi jaunuolis, neturintis jokių dokumentų, įrodančių jo gimimą, o kadangi norėjo vestuvių, be dokumentų to padaryti nebuvo įmanoma.
„Jis teisėje paprasčiausiai, kaip fizinis asmuo, neegzitavo, nes gimimas nebuvo įregistruotas, jokių mokyklų jis nelankė, jokių sveikatos įstaigų. Na, viskuo, jeigu reikėdavo, kažkokiu būdu pasirūpindavo močiutė, nes gyveno su ja. <...> O jis man sako: „Noriu ženytis, bet man metrikacija neleidžia“, – dalinasi patirtimi ji.
Šis atvejis teisininkei buvo vienas sudėtingesnių, nes net vaikino apsilankymo advokatų kontoroje nebuvo įmanoma užregistruoti be dokumentų.
„Jeigu aš biurokratiškai būčiau pažiūrėjusi į šitą reikalą, tai sakyčiau: „Viskas, viso gero“, bet širdis suvirpėjo ir šiaip advokatai turi teisę teikti pagalbą, ne tiktai paslaugas. Tai reikėjo rašyti ir į teisingumo ministeriją, ir ieškoti tų kelių, ir pagal jį ten truputį ta teisė keitėsi, bet matot, ką padaro meilė“, – pasakoja K. Selli.
Sudėtingiausi atvejai: „Traumuoja ir pačius mus“
Teisininkė K. Selli neslepia, jog besikreipiančių žmonių problemos ir pačius teisininkus gali stipriai paveikti emociškai.
„Gaila labai žmonių, kurie teisiami baudžiamosiose bylose už dalykus, kurie kitose šalyse paprastai yra legalūs. Gaila ir labai skaudu, kai tėvai su vaikais žiauriai bylinėjasi vieni prieš kitus, kaimynai iš principo eina vieni prieš kitus. Arba smurtas artimoje aplinkoje labai paveikia. Tokie atvejai traumuoja ir pačius mus“, – atvirauja ji.
Taip pat užsimena, jog žmonės kartais apsilanko, skaitę daug teisinių aktų, bet jų nesupranta, o tai neretai kelia problemų konsultuojant.
„Prisiskaito teisinių knygų, bet teisės nesupranta, ir ateina tiesiog pasiginčyti, tai irgi būna savotiška, nes jie turi kažkokią teisinę problemą ir savo matymą, bet jie, atrodo, netiki, ką tu sakai“, – priduria pašnekovė.
