Apie tai nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių atstovai antradienį diskutavo Seime surengtoje diskusijoje dėl seksualinio smurto prevencijos Lietuvoje.
„Ši diskusija yra kur kas gilesnė nei seksualinė prievarta, jos prevencija ir užkardymas. Diskusija iš tikrųjų yra labai susijusi su mūsų visuomenės socialine sankloda – kokioje visuomenėje mes gyvename. Lyčių stereotipai ir lyčių vaidmenys yra viena iš priežasčių, kodėl išvis mes turime tas problemas turime“, – kalbėjo viena diskusijos iniciatorių Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė.
Siūlo grįžti prie Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo
Dokumente įvardijami įvairūs smurtiniai veiksmai, kurių aukomis tampa moterys. Tai – persekiojimas, seksualinis priekabiavimas, seksualinis smurtas, išžaginimas, fizinis ir psichologinis smurtas (įskaitant intymaus partnerio), priverstinė santuoka, priverstinė sterilizacija, moterų lyties organų žalojimas, prievartinis abortas.
Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu – kad smurtas naudojamas išlaikyti vyrų galią ir kontrolę, kad jis yra vykdomas prieš moteris, nes jos yra moterys. Tiesa, čia pat konvencijos šalys yra skatinamos sukurtą apsauginę sistemą taikyti ir vyrams, kurie patiria smurtą šeimoje.
Kada į Seimą galėtų grįžti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas – neaišku. Tačiau dar žiemą Seimo pirmininkę Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad jį bus siūloma svarstyti tik tada, kai bus aišku, jog bus sulaukta pritarimo.
Rugsėjo pabaigoje Laisvės partijos narėms Morganai Danielei ir Ievai Pakarklytei prakalbus apie Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis privertimu lytiškai santykiauti būtų laikomi iš esmės bet kokie veiksmai, jeigu lytiniams santykiams nebuvo duotas aiškus ir laisvos valios sutikimas, Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė paragino Seimą skubiau grįžti prie Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo.
„Ratifikavus Stambulo konvenciją mes diskusijų, peštynių, neskanaus humoro ir visa kita,matyt, neišvengsime, bet dėl daugelio klausimų, įskaitant šį (seksualinio smurto prevenciją – aut. past.), mes turėtume įsipareigojimą mūsų valstybės. Ir turbūt nereikėtų įrodinėti, kad juoda yra juoda, o balta yra balta.
Tai man norėtųsi šį klausimą atgal atnešti ant stalo ir klausti tiek Seimo narių, tiek Vyriausybės, kur mes esame šioje vietoje ir ar matome šiuo klausimu tolimesnį judinimą, nes tai galėtų išspręsti daugelį problemų, kurias keliame ir su kuriomis susiduriame bent jau dalinai“, – antradienį Seime vykusioje diskusijoje kalbėjo J. Juškaitė.
Į Žmogaus teisių centro vadovės raginimą sureagavusi M. Danielė paaiškino, kad yra norima seksualinio smurto problemas sprendžiant BK pataisomis, nes Stambulo konvencija „nejuda ir gali tekti laukti, kol visuomenė supras situaciją“.
Nerimą kelianti statistika
Lietuvoje iki šios neturime jokios sistemos, galinčios padėti nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims, ir tai yra „labai apmaudu“, sako Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atstovė Dalia Puidokienė.
„Turėjome ne vieną rezonansinį atvejį Lietuvoje, ir praktika parodė, kad moterys Lietuvoje negauna tinkamos pagalbos“, – akcentavo ji.
Specializuotos pagalbos buvimas paskatintų kreipimąsi į teisėsaugą.
„Dabar mes turime dar vieną didelę bėdą. Moteris negali gauti pagalbos, jei ji nesikreipia į teisėsaugą. Teisėsaugoje žmonės neapmokyti, moteris patiria masyvias traumas dar keletą kartų pasakodama [apie įvykį]. <...> Pirmiausia yra specializuota pagalba, kuri moterį paremia, paruošia, kuri suteikia jai visą pagalbą“, – kalbėdama apie Baudžiamojo kodekso pataisų svarbą dėl seksualinio smurto, akcentavo Vilniaus Moterų namų atstovė Lilija Henrika Vasiliauskė.
Verta pabrėžti, kad seksualinė prievarta apima ne tik seksualinę prievartą artimoje aplinkoje, bet ir smurtą už jos ribų. Neretai nukentėjusiais tampa ne tik moterys, bet ir vaikai.
O šios problemos mastas pastaraisiais metais auga. 2020 m. metais užsiregistruoti 19 seksualinio smurto atvejai, 2021 m. – 31, 2022 m. – 73.
Nerimą kelia ir baudžiamumo statistika moterų prostitucijoje. Beveik visais seksualinio smurto atvejais yra nubaudžiamos pačios moterys, o ne klientas.
„Tai yra nonsensas iš tikrųjų. Reiškia, mes turėdami tokius įstatymus, baudžiančius moteris dėl to, kad jos yra išnaudojamos, palaikome prievartą. Tai tikriausiai nevertėtų stebėtis, kad visuomenės požiūris, nuostatos, specialistų požiūris moterų atžvilgiu irgi yra atitinkamas. Nes tiesiog mes turime tokią egzistuojančią įstatyminę bazę“, – nurodo D. Puidokienė.
„Tik pradėjus pagalbą, ją sustiprinus, mes galime tikėtis, kad padaugės ir tų bylų teisėsaugoje. Nes tai greičiau yra atgrasymo sistema, tikrai ne pagalbos sistema, kaip ji dar veikia Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Diskusijoje dalyvavusi Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos atstovė Jolanta Sakalauskienė nurodė, kad šiuo metu ministerija svarsto siūlymą dėl Europos Parlamento ir tarybos direktyvos dėl smurto prieš moteris artimoje aplinkoje. Direktyva įpareigotų sukurti tvarią, efektyviai veikiančią sistemą, leidžiančią dirbti su nukentėjusiais nuo seksualinio smurto asmenimis.
„Teisinėse savo struktūrose įrašyti, kad labai svarbu yra laisvanoriškas ir aiškiai išreikštas sutikimas ir tai yra pagrindinė sąlyga. Visa kita yra nesvarbu. Jeigu šitas sutikimas neegzistuoja, vadinasi atliekamas veiksmas yra nusikaltimas“, – teigia M. Danielė.
Bet koks tas sutikimas turėtų būti – žodžiu, raštu, galvos linktelėjimu ar kitokiu būdu, Morgana Danielė atsakyti negali.
„Tai tikrai pasirašyti nieko nereikia ir tikrai sutuoktinės ir žmonos, jos yra moterys, ne gyvatės, kaip aš sakau, ir tikrai nebėgs visos Lietuvos moterys dabar savo vyrų skųsti. Tai nereikia tuo gąsdinti. Manau, tais atvejais, kada moterys kreipsis, sakys, kad mano laisvos valios ten nebuvo, vadinasi jos ten ir nebuvo. Ir teismas nagrinės“, – sako M. Danielė.
