„Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo iš esmės pažeisti Baudžiamojo proceso nuostatai ir nebuvo klaidų taikant baudžiamąjį įstatymą, pagrindo kasaciniam skundimui šitoje byloje nėra“, – BNS pirmadienį nurodė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Jasaitis
Jo žiniomis, terminas apskųsti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį baigėsi balandžio 16 dieną.
Tuo metu Š. Narbutas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) prašydamas priteisti Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliaciniame teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tai BNS patvirtino LAT atstovė Rimantė Kraulišė.
„Matau, kad (Š. Narbuto – BNS) skundas tikrai gautas. Balandžio 16 dieną jis gautas“, – informavo teismo atstovė.
Pasak jos, Š. Narbutas prašo palikti galioti Vilniaus apygardos nuosprendžio dalį, kuria jam priteista 16,8 tūkst. eurų už advokato pagalbą ir kurią panaikino Apeliacinis teismas. Išteisintasis taip pat prašo priteisti apie 3,5 tūkst. eurų Apeliaciniame teisme patirtų advokato išlaidų.
Skundas perduotas teisėjų atrankos kolegijai, teismas dar nenusprendęs, ar jį priimti. R. Kraulišės duomenimis, kitų kasacinių skundų šioje byloje LAT nėra gavęs.
Pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismas pernai gegužę Š. Narbutą išteisino dėl galimo piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus.
Apygardos teismas išaiškino byloje nesant duomenų, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
Teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį.
Generalinei prokuratūrai apskundus šį nuosprendį, Lietuvos apeliacinis teismas sausį Š. Narbutui paliko galioti išteisinimą, nusprendė nepriteisti dviejų instancijų teismuose advokatams patirtų išlaidų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pernai gruodį iš Lietuvos Š. Narbutui taip pat priteisė 768,94 euro turtinės ir 26 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo konstatavęs, kad tyrimo metu jam taikytos turto arešto priemonės buvo neproporcingos, o laikinas sulaikymas pažeidė teisės aktus.
Dėl nepagrįstumo EŽTT atmetė reikalavimą kompensuoti 13,7 tūkst. eurų už areštuoto turto nuvertėjimą ir 12,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, kadangi Š. Narbutas teisines paslaugas apmokėjo iš suaukotų pinigų.
