„Paskutinį kartą kai tikrinau duomenų bazes, skirtumas tarp išskiepytų vakcinų ir skirtų vakcinų Vilniaus miesto savivaldybei buvo 12 tūkstančių. Tai reiškia, Vilniaus miesto savivaldybei reikėtų padaryti tai, ką ji jau dabar objektyviai gali padaryti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, padėtis Vilniuje „yra blogėjanti gana sparčiai“, o skirstant vakcinas pagal rizikos grupes, anot jos, „Vilniaus niekas nenuskriaudė“. Nepaisant to, ji pripažino, kad dėl didžiausio gyventojų skaičiaus šalyje vakcinų poreikis yra didesnis.
Ji žada, jog Vyriausybė ateityje spartėjant vakcinų pristatymui atsižvelgs į pageidavimą skirti daugiau skiepų toms savivaldybėms, kuriose epidemiologinė situacija prastesnė, kartu įvertinus, kaip naudojamos turimos vakcinos.
„Tai toliau, gaudami papildomus kiekius vakcinos, Sveikatos apsaugos ministerija, be abejonės, skirstys, matyt, įvesdama ir daugiau parametrų, tokių kaip epidemiologinė padėtis konkrečioje savivaldybėje ir tai, kaip savivaldybei sekasi naudoti tą vakciną, kuri yra“, – sakė ji.
Anot premjerės, Lietuvoje šiuo metu yra „juodųjų“ savivaldybių, kurios „negali pasigirti net pusėtinu vakcinų naudojimu“ ir tai žadama įvertinti ateityje nustatant naujas vakcinų kvotas.
„Jei šią savaitę procesas judės taip sparčiai, kaip mes tikėtumėmės, ateityje svarstant jau naujų vakcinų kiekių paskirstymą per savivaldybes, šitas elementas, matyt, kad taip pat turės būti vertinamas tiesiog tam, kad sumažintumėme rizikas ir spaudimą sveikatos sistemai“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje pristatytos 106 287 COVID-19 vakcinų dozės, jų panaudota 94 936, t.y. dar liko maždaug dešimtadalis. Nors konkretus nepanaudotų vakcinų kiekis (11 351) yra didžiausias tarp savivaldybių, pagal procentinę dalį nuo gautų vakcinų, nepanaudotų dalis – mažiausia tarp didmiesčių.
Sostinės mero Remigijaus Šimašiaus atstovas Karolis Vaitkevičius BNS informavo, kad iš turimo likučio „AstraZeneca“ vakcina sudaro 3628 dozes.
