Emisija platinama sausio 6–20 d., o bus išperkama 2026 m. sausio 21 d. Skolos vertybinius popierius platina bankai „Swedbank“ ir „SEB“ – jų įsigyti galima internetu ir atvykus į „SEB“ padalinį.
Pirmoji gynybos obligacijų emisija platinta pernai spalio 10-28 dienomis, antroji – lapkričio 4-18 d., trečioji – gruodžio 2–16 d. Trimis emisijomis įsigyta beveik 13,3 mln. eurų vertės obligacijų.
Šie tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL) yra viena nuo spalio 1 d. pradėjusio veikti Valstybės gynybos fondo priemonių. Į fondą savanoriškai aukoti ir įsigyti obligacijų gali gyventojai, verslas ir organizacijos.
Krašto apsaugai taip pat galima aukoti: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas.
Naujausiais gruodžio 23 d. duomenimis, Gynybos fonde yra surinkta 72,6 tūkst. eurų savanoriškų įmokų.
Už lėšas, surinktas iš gynybos obligacijų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) svarstytų įsigyti skirtingų antidroninių sistemų, kurių vertė už vienetą svyruoja apytiksliai nuo 20 iki 100 tūkst. eurų.
Tai gali apimti įvairaus pobūdžio sistemas kaip, pavyzdžiui, nešiojamas rankinis antidronas, dronų aptikimo sistemos, mobilios dronų aptikimo sistemos ir kt.
Šie tiksliniai Vyriausybės taupymo lakštai (VTL) yra viena Valstybės gynybos fondo priemonių. Krašto apsaugai taip pat galima aukoti: nuo spalio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) administruojamoje svetainėje gynybosfondas.lt sudaryta galimybė savanorišką auką pervesti vieną kartą arba daryti periodines įmokas.
ELTA primena, kad buvusios sudėties Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, taip pat numatė padidinti pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Pagal naujosios Vyriausybės programą numatoma siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP gynybos finansavimo bei atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas, ir tobulinant biudžetą valstybės skolinimosi limitas buvo padidintas 800 mln. eurų.
Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad krašto apsaugos finansavimas gali pasiekti 4 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
