Gyventojai dalijasi, kad kaimynai stebi kiekvieną jų žingsnį, grasina, šantažuoja ar net įsirengia stebėjimo kameras. Kelia klausimą – ar tokie veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia įstatymų?
Socialiniuose tinkluose pasidalijo savo patirimi
Neseniai socialiniuose tinkluose moteris pasidalijo savo patirtimi ir paprašė patarimo, kaip elgtis su kaimyne, kuri, anot jos, pernelyg domisi jos gyvenimu ir net grasina policijos iškvietimu.
„Sveiki, kaip sutariate su kaimynais? Mano kaimynė stebi, kada grįžtu namo, kas atvyksta į svečius ir grasinimai, kad iškvies policiją, nors svečiai užsibuvo vieną kartą iki 23:00 val. šeštadienį (bute būname tyliai, bet kaimynė nepatenkinta)“, – rašo moteris.
Toks įrašas sulaukė didelio atgarsio – komentaruose daugelis pasidalijo panašia patirtimi. Kai kurie gyventojai teigė, kad jų kaimynai net įsirengė prietaisus su kameromis, norėdami nuolat fiksuoti, kas vyksta laiptinėje.
„Mano kaimynai įsidėjo skambutį su kamera. Jų durys priešais mano duris. Aplamai, tame aukšte tik po du butus.
Tai viską mato, kada išeinu, kada pareinu. Kai pasakiau, kad man nepatinka toks dalykas, kad viskas fiksuojama, tai pasiteisino, kad nuo vagių saugosi. Ir nėra kažkokie seni žmonės, apie +- 50 metų jiems“, – komentaruose dalijasi kita moteris.
Gyventojams kyla klausimas, kaip elgtis tokiose situacijose ir ar kaimynų stebėjimas nepažeidžia privatumo teisių.
Kai kurie žmonės siūlo kreiptis į policiją, tačiau kiti teigia, kad stebėti savo namų aplinką gali kiekvienas.
Policija paaiškina, ar toks elgesys teisėtas
Policijos atstovas Tomas Bražėnas naujienų portalui tv3.lt aiškina, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir jo teisėtumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
„Drausti žmogui viešoje vietoje stebėti aplinką, bendrauti su kaimynais ir t.t. nėra draudžiama“, – pabrėžia jis.
Vis dėlto, tokie veiksmai, kaip kameros įsirengimas, gali būti traktuojami kaip asmens teisių pažeidimas.
„Jei asmuo įsirengia viešoje vietoje (namo laiptinėje) vaizdo kameras, jų įrengimas turi būti suderintas su gyventojais.
Jei asmuo pažeidžia kito asmens privatumą savo neteisėtais veiksmais ar persekioja kitą asmenį siųsdamas grasinančias žinutes ar kitais būdais – už tai numatyta atsakomybė. Tačiau policijos pareigūnai vertina kiekvieną atvejį individualiai“, – nurodo T. Braženas.
Melagingi iškvietimai gali kainuoti iki 2 tūkst. eurų
Kartais kaimynai, siekdami daryti dar didesnį spaudimą, gali ne tik sekti, bet ir grasinti policija.
Tačiau už melagingus iškvietimus gali grėsti didelės baudos.
Policijos atstovo teigimu, jeigu pareigūnai iškviečiami be jokio realaus pagrindo ar grėsmės, tokie atvejai gali būti traktuojami kaip melagingi iškvietimai. Asmeniui, iškvietusiam policiją, gali būti skiriama bausmė pagal LR ANK 493 straipsnį.
„Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnį – Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų“, – praneša T. Bražėnas.
Visgi, jeigu žmogus jaučiasi nesaugus dėl kaimyno veiksmų, policijos atstovas pabrėžia, kad jis visada gali kreiptis į policiją. Pareigūnai patikslins aplinkybes ir nuspręs ar yra pagrindo pradėti tyrimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
