„Pastaruoju metu žiniasklaidoje matomas Lietuvos odontologų bendruomenės puolimas, šmeižimas, menkinimas. Formuojamas tik neigiamas visuomenės požiūris į privačiai dirbančius odontologus, girdimi valstybės institucijų atstovų nepagrįsti ir klaidinantys komentarai nukreipti į visą odontologijos sritį. Svarbu paminėti, kad daugiau nei penkiolika metų Lietuvoje privačią odontologijos veiklą vykdančios įstaigos nepriklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS), tačiau privalo atitikti ir vykdyti sveikatos sistemai ir jos įstaigoms keliamus reikalavimus“, – rašoma pranešime.
Taip pat, tikinama, kad visuomenėje odontologų paveikslas yra piešiamas ne toks, koks turėtų būti. Raginama nustoti šmeižti ir juodinti vardą.
„Valdžios atstovai žiniasklaidoje eskaluoja, kokios didelės odontologijos paslaugų kainos, bet visuomenei niekas neišaiškina, kad kaina, kurią pacientas sumoka viešojoje įstaigoje, absoliučiai neatspindi realios paslaugos vertės ar to, ką jis paprastai sumoka privačioje odontologijos įstaigoje.
Iki šiol nei SAM, nei VLK, nei LR SRK nėra pasiruošę kelti teisingos ir sąnaudomis pagrįstos odontologinių paslaugų kainos klausimo, nes tai yra politiškai pražūtingas veiksmas. Toks sprendimo atidėliojimas, kuomet į odontologinės paslaugos kainą neįtraukiamos visos sudedamosios dalys ne tik sukuria ir palaiko įtampą medikų bendruomenėje, bet daro neigiamą įtaką gydymo paslaugų teikimo laikui ir kokybei. Kadangi nei viena politinė partija rimtai nesiima, žiniasklaidos atstovai bei pacientų organizacijos turi kelti klausimą, ar Lietuvos valstybė pasirengusi mokėti už kokybiškas bendosios medicinos ir odontologines paslaugas?
Galima ir reikia pasidžiaugti ne tik odontologų pasiekimais. Suaugusių gyventojų burnos sveikata per nepriklausomybės metus žymiai pagerėjo. Pagal įsukamų implantų skaičių Lietuva užima ketvirtą vietą pasaulyje - po Pietų Korėjos, Italijos ir Ispanijos. Tai sietina ne tik su naujomis pažangiomis technologijomis, bet ir su švietėjiška veikla, kurią vykdo ne tik LR Odontologų rūmai, bet ir pavieniai odontologai.
„Vaiko šypsenos” akcija susilaukė tarptautinės odontologų bendruomenės pripažinimo. Ruošiama vaiko burnos sveikatos sekimo programa, kuri galėtų būti traikoma kiekvieno odontologo kabinete, įvertinant ir suskirstant vaikus pagal rizikos grupes jau nuo pirmo išdygusio danties. O vėliau, pagal gautus vertinimo rezultatus, laiku taikyti atitinkamą gydymą.
Tuo tarpu valstybės indėlis gyventojų burnos sveikatos profilaktikos programoms kol kas - niekinis. Vaikų odontologai nesulaukia valstybinių institucijų bendradarbiavimo ar bent adekvatesnio požiūrio į vaiko burnos priežiūrą. Lietuvos vaikų dantų būklė vis dar bloga: 51 proc. trijų metų amžiaus vaikų turi nesveikų dantų, sulaukus šešerių – kai kuriuose rajonuose tokių vaikų skaičius siekia 91 proc., o tarp 12 metų amžiaus vaikų išlieka pakankamai aukštas ir siekia 85 proc. 2016 metais buvo patvirtinta Nacionalinė burnos sveikatos programa, kurioje buvo numatyta individuali, kolektyvinė ir visuomeninė burnos ligų profikatika, ypač daug dėmesio skiriant vaikų ir jaunimo burnos ligų profilaktikai.
Nepaisant programos patvirtinimo, realių pokyčių ir sprendimų nesulaukta.Norėtume priminti, kad valstybė nuo 2005 metų (jau 15 metų) finansuoja nuolatinių dantų padengimo silantais programą, jai įsisavinti kamet panaudojama apie 0,5 mln. eurų, tačiau dantų ėduonies paplitimo skaičiai nemažėja. Atvirkščiai – vaikų burnos sveikatos rodikliai katastrofiški.
Priešmokyklinio amžiaus vaikų profilaktika visai nėra finansuojama, nors šiame amžiuje labai svarbus tiek tėvų mokymas teisingos vaikų dantų priežiūros ir sveikos mitybos, tiek burnos sveikatos specialistų įdarbinimas būtent prevenciniam darbui. LR Odontologų rūmų Profilaktikos programų koordinavimo komisija kartu su VU ir LSMU yra paruošę dantų ėduonies rizikos lenteles, pagal kurias galima individualizuoti kiekvieno vaiko rizikingumą susirgti dantų ėduonimi bei numatytos rekomendacijos, kaip to būtų galima išvengti.
Grėsminga vaikų burnos sveikatos padėtis yra socialiai apleistose šeimose, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba nesiima spręsti akivaizdžios vaiko nepriežiūros klausimo, nors gydytojai odontologai ne kartą kreipėsi į tarnybą. Dviprasmiškai atrodo SAM ir VLK sprendimas dideles sumas skirti vaikų dantų protezavimui, o prevencijai ir gydymui skiriami trupiniai. Toks valstybės tarnybų požiūris yra neatsakingas ir žalingas, nes neskatina tėvų atsakomybės už vaiko burnos sveikatą.
Dar viena sritis, kuri skinasi kelią odontologijos sektoriuje – savanorystė. Lietuvos odontologai savo lėšomis protezuoja nepasiturinčius senjorus, skaito paskaitas apie burnos priežiūrą. Grupė savanorių savo lėšomis du metus iš eilės savanoriavo Kenijoje, gydydami vietos gyventojus. Deja, savanorystė Lietuvoje kelią skinasi sunkiai, nes nesulaukia SAM ir LR SRK palaikymo ir teisinio pritarimo.
Lietuvos odontologai bei burnos priežiūros specialistai yra aktyvūs ir pažangūs daugelyje sričių ir savo pasiekimais neatsilieka nuo kitų medicinos sričių.
Jau eilę metų šalies odontologai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) dėmesio centre dėl įtarimą keliančių atlyginimų sumų. Tačiau iki šiol atlikti odontologijos sektoriaus mokestinės aplinkos tyrimai ir analizės nebuvo metodiškai susieti su gydytojų odontologų faktiniu darbo krūviu (pilnas etatas, 0,5, 0,25 arba valandinis įdarbinimas), taip pat nebuvo vertinami skirtingų veiklos formų (UAB, MB, IĮ) finansinės apskaitos reikalavimai ir ypatumai, taip pat nebuvo vertinami skirtingi paslaugų kainų apskaičiavimo mechanizmai (kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos privačiomis pacientų lėšomis bei PSDF biudžeto lėšomis), nebuvo atsižvelgta į skirtingus reikalavimus PVM atskaitai ir pan.
Visi šie tyrimų trūkumai iš esmės iškreipia vaizdą ir meta nepagrįstą šešėlį visam odontologijos sektoriui. Kiek galima juodinti odontologus? Šmeižti visų sąžiningai savo darbą dirbančių ir mokesčius mokančių odontologų vardą?“
