„Seimo narys Aidas Gedvilas dezinformuoja Lietuvos piliečius COVID-19 vakcinacijos klausimais. Tai yra atvirai kenkėjiška antivalstybinė veikla ir Seimas atitinkamai tai turi įvertinti“, – sako įrašą socialiniuose tinkluose pradeda V. Zemlys-Balevičius.
Mokslininkas pristato, kad savo įraše save vadina VZB, o parlamentarą A. Gedvilą – AG. Toliau mokslininko komentarai pateikiami dialogo forma.
„AG: O duomenų mokslininkai turi skaičius, kiek pasiskiepijusių asmenų nesusirgo?
VZB: Nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje bent vieną dozę gavo apie 1.5 milijonų žmonių. Per tą laikotarpį užfiksuota apie 150 tūkstančių naujų COVID19 atvejų. Tai jeigu laikytumėme, kad visi susirgę buvo vakcinuoti gausime, kad Lietuvoje COVID19 nesusirgo apie 1.3 milijono žmonių. Kadangi mūsų prielaida akivaizdžiai per griežta, nesusirgusių skiepytų skaičius tikrai didesnis.
AG: Kiek man yra žinoma, tai vakcinos tebėra klinikinių tyrimų stadijoje, joms suteikta tik sąlyginė registracija ir apibendrintų duomenų iš principo nėra ir negali būti.
VZB: Tai kokiais duomenimis remiantis tada Seimo narys skaičiavo tikimybes? Duomenys apie vakcinaciją ir jos poveikį yra kaupiami nuolatos. Yra paskelbtos publikacijos kuriose vakcinų efektyvumas suskaičiuotas. [2,3]. Antrojoje publikacijoje remiamasi duomenimis, kuriuos klaidingai interpretavo Seimo narys.
AG: Pvz. Comirnaty vakcinos charakteristikų santraukoje teigiama: „Siekiant patvirtinti Comirnaty veiksmingumą ir saugumą, registruotojas pateikia atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamo, stebėtojo atžvilgiu koduoto tyrimo C4591001 galutinę klinikinio tyrimo ataskaitą 2023 m. gruodžio mėn.“
VZB: Visos dabar jau publikuotos studijos neišvengiamai bus šios galutinės ataskaitos dalis. Reikia pastebėti, kad kai galų gale vakcina bus pilnai patvirtinta, realiai niekas nepasikeis. Jau dabar yra pakankamai duomenų, kad vakcinos yra saugios ir efektyvios ir duomenys renkami tik tam kad realiai patikslinti skaičius po kablelio. Ar efektyvumas yra 95,1 proc. ar 95,2 proc. [4,5].
AG: Esant dabartinei situacijai atsiranda labai daug prieštaringos informacijos šaltinių ir žmonės yra pasimetę. Akivaizdu, kad gauti objektyvią informaciją apie pandemiją ir vakcinų veiksmingumą yra labai sudėtinga, mano tikslas – pateikti žmonėms informaciją, kurios jie negalėtų gauti iš kitų šaltinių ir tokiu būdu praplėsti jų dabartinės situacijos suvokimo lygį, kad jie galėtų patys, savarankiškai priiminėti sprendimus.
VZB: Gauti objektyvią informaciją apie vakcinų veiksmingumą gauti nėra taip sunku. Tai parodo ir Seimo nario pavyzdys, nes jis cituoja visiems viešai prieinamą Public Health England pateiktą informaciją [6].
AG: Jeigu klysiu arba padarysiu klaidų, nesigėdysiu tai pripažinti. Kol kas žmonėms pateikiamas tik vienas pasirinkimas – skiepykis arba būsi uždarytas. Aš manau, kad turime ieškoti alternatyvų, nes naudotis skiepais nuo COVID visą likusį žmonijos egzistavimo laiką būtų neprotinga. Akivaizdu, kad turime ieškoti kitų pandemijos suvaldymo būdų ir galimybių toliau gyventi kartu su virusu, kaip tai daro mūsų kolegos švedai, danai.
VZB: Danijoje pilnai vakcinuotų yra 64 proc., Švedijoje 48 proc., Lietuvoje 50 proc. [7]. Pirmą dozę gavusių Danijoje yra 74 proc., Švedijoje 65 proc., o Lietuvoje 57 proc. [8]. Švedija paspartino vakcinaciją vasarą, todėl jie kol kas atsilieka pagal pilnos vakcinacijos skaičius, bet stipriai lenkia mus pagal pirmą dozę. LRS sveikatos komitetas buvo pakvietęs Švedijos vyriausias epidemiologą A. Tegnelį pasidalinti Švedijos patirtimi [9].
Esminiai jo teiginiai yra kad: „... tokia pasirinkta pandemijos valdymo strategija nebūtinai pasiteisintų kitose valstybėse, nes Švedijos piliečių mentalitetas gerokai skiriasi dėl to, jog švedai įpratę klausytis ir gerbti valdžios institucijų sprendimus“ bei ... „Ėmėmės priemonių suvaldyti ligos plitimą, bet jų nepakako. Situacija buvo suvaldyta tik kai prasidėjo vakcinacijos procesas“.
Taigi švedai ir danai su virusu gyvena skiepydamiesi, kodėl mes turėtume daryti kitaip? Galimybių pasui Tegnelis irgi neprieštarauja [10]: „Manau, kad visokia motyvaciją, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gera. Manau, kad „žaliasis pasas“ yra geras dalykas. Tačiau yra tam tikrų etinių klausimų, kurie turi būti gerai išdiskutuoti prieš priimant tokias priemones.“
AG: Niekada neneigiau viruso egzistavimo, esu ne prieš skiepus, o prieš segregaciją, diskriminaciją, žmogaus teises pažeidžiančius priimamus teisės aktus, todėl ir prieš priverstinį vakcinavimą. Vakcinavimas turi būti atliekamas tik laisvu žmogaus sutikimu.
VZB: Lietuvoje nėra priverstinio vakcinavimo. Vakcinacija be žmogaus sutikimo nėra galima. Atmetus emocijas ir blaiviai pažiūrėjus į dabartinę situaciją, dabartiniai apribojimai nepasiskiepijusiems niekuo nesiskiria nuo įvairių kitų apribojimų skirtų ginti viešąjį interesą.
AG: Statistika tuo ir žavinga, kad tai yra tik skaičiai, o jų interpretavimas gali būti vienoks ir kitoks. Panašiai, kaip su puse stiklinės. Vieniems ji pusiau pilna, kitiems – pusiau tuščia.
VZB: Norint pradėti interpretuoti skaičius, visų pirma reikia juos teisingai suskaičiuoti. Statistika yra matematikos dalis ir teisingam suskaičiavimui nėra jokios interpretacijos. Arba skaičiavimai yra teisingi, arba ne. Pagrindinė išvada visados daroma interpretuojant statistinius duomenis yra: Duomenys (ne)prieštarauja išsikeltai hipotezei.
Neretai nutinka, kad duomenys neprieštarauja hipotezėm, kurios yra viena kitai priešingos. Todėl ir atsirado populiarus mitas, kad statistika yra trečia melo rūšis. Bet tai ir telieka mitas. Šiuo konkrečiu PHE paskelbtų duomenų atveju, vakcinacijos duomenys neprieštarauja hipotezei kad vakcina yra efektyvi. Kaip neprieštarauja šitai hipotezei ir kitų šalių duomenys. Pagrindinė Seimo nario klaida yra matematiniuose skaičiavimuose. Klaidingų skaičiavimų interpretacija paprastai būna klaidinga.
AG: Diskusijoms ir argumentams ribų nėra. Savo įraše apsibrėžiau tuo, kas man tuo metu atrodė aktualu. Duomenų analitikai mato kitas alternatyvas? Puiku. Toks ir yra jų darbas – matyti, gilintis, analizuoti, kelti klausimus. Aš turiu jiems ir daugiau klausimų – kiek mirusių žmonių yra po vakcinos praėjus 4 savaitėms?
Jie man neatsako. Tai taip pat puiku. Vieni kitiems padedame gilinti žinias. Tokį procesą net pavadinčiau progresyviu. Nors, atvirai kalbant, man net nejauku matyti, kaip Statistikos departamentas diskredituoja savo vardą, na, bet tikėkimės, kad viskas tik į gerą ir jie iš savo klaidų taip pat padarys išvadas ir pagerins savo veiklos kokybę.
VZB: Norint priimti sprendimus visados reikia brėžti ribą, kai diskusijos ir argumentai baigiasi. Niekas nesiginčija dėl to ar yra gravitacija ar nėra. Visados galima diskusiją atnaujinti atsiradus naujiems duomenims, bet visų pirma reikia įsitikinti ar tikrai nauji duomenys parodo ką nors naujo.
Reikia neužmiršti, kad diskusijos užtrunka, o laikas turi savo kainą. Nėra etiška diskutuoti apie vakcinų efektyvumo skaičiavimų subtilybes, kai ligoninės pildosi ir yra daugiau nei pakankamai duomenų ir tyrimų įrodančių vakcinavimo efektyvumą. Taip pat yra neetiška trukdyti institucijų darbą beprasmiais klausimais. Kokia prasmė klausti kiek mirusių žmonių yra po vakcinos praėjus 4 savaitėms?
Iš skelbiamų mirčių ir vakcinacijos dinamikos akivaizdu, kad jokio sąryšio tarp jų nėra. Priminsiu, kad nors vieną dozę yra gavę apie 1.5 milijono žmonių. COVID19 susirgimų fiksuota netoli 300 tūkstančių. Iš susirgusių mirė apie 4,5 tūkstančio, kurių mirties liudijime buvo užfiksuota, kad mirties priežastis yra COVID19.
VVKT registruoja visus šalutinius ir nepageidaujamus vakcinų poveikius ir kiek žinoma neužfiksuota mirčių, kurių priežastis būtų būtent skiepai. Būtent tokie klausimai labiau diskredituoja juos klausiančius, o ne institucijas, kurios turi švaistyti laiką tenkindamos nekompetetingų asmenų užklausas“, – rašo V. Zemlys-Balevičius.
Įrašo pabaigoje mokslininkas pateikia šaltinius, kuriais rašydamas komentarus rėmėsi.
