Grybų rinkimo sezonas Lietuvoje tęsiasi beveik visą pavasarį, vasarą ir rudenį, bet daugiausia grybų Lietuvoje surenkama nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos.
„Lietuvoje grybų rinkimo sezonai yra du – pavasario (balandis – gegužė, tuo metu renkami briedžiukai, bobausiai, pavasarinės balteklės ar avižėlės ir valgomieji tampriukai) ir vasaros-rudens sezonai (prasideda liepos-rugpjūčio mėn. ir baigiasi spalio mėn., renkami didžioji dauguma valgomųjų grybų). Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, daugiausia grybų Lietuvoje surenkama nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius mikologas Ernestas Kutorga.
„Masinis grybų rinkimas prasideda birželio pabaigoje, po Joninių ir baigiasi spalį, priklausomai nuo orų, nors bendrai, pavieniai grybai dygsta iki pat sniego iškritimo. Pirmosios valgomos rūšys išdygsta iš karto po sniego nutirpimo ir auga iki pat sniego iškritimo, iki temperatūra nusileidžia žemiau nulio. Juos renka daugiau fanatikai arba specialistai, nes labai atvėsus orams jau nemalonu eiti į mišką daug kam“, – pasakoja mikologas Jonas Kasparavičius.
Dzūkijoje daugiausia grybų?
Dzūkijoje daugiausia miškų, todėl ir grybų čia pasitaiko daugiau, nei kitur.
„Pietrytinėje Lietuvos dalyje auga daugiausia miškų (pavyzdžiui, Dainavos, Kapčiamiesčio ir Rūdninkų girios), ypač miškingas yra Varėnos rajonas (net 66 proc. miškingumas). Be to, čia vyrauja pušynai, yra beržynų ir eglynų – šio tipo miškuose auga dauguma valgomųjų grybų. Todėl nenuostabu, kad tinkamais metais Dzūkijoje surenkama ir parduodama grybų supirktuvėms daugiausia grybų Lietuvoje“, – kalbėjo mikologas Ernestas Kutorga.
„Grybams reikia visų pirma miško, reikia tinkamo miško ir tinkamo miško amžiaus. Labai jauname miške, kokiame pušyne, augs kazlėkai. Bet pagrindiniai grybai auga vidutinio amžiaus miške ir kelis dešimtmečius 3- 4 auga gana intensyviai, vėliau sumažėja, sename miške įvairovė didesnė, bet labiau sumažėję kiekiai. Senus miškus pas mus kerta, kerta plynai ir paskui reikia laukti kokių trisdešimt metų, kol pradės labai intensyviai augti“, – kalbėjo Jonas Kasparavičius.
Grybų augimą lemia ne tik lietaus kiekis
Lietus grybams yra svarbi sąlyga derėti, tačiau svarbios ir oro sąlygos, dirvožemio drėgmė.
„Grybų vaisiakūnių derėjimui labai svarbūs yra keli fizinės aplinkos veiksniai – oro ir dirvožemio drėgmė bei temperatūra, substrato kokybė ir cheminė sudėtis. Taip pat svarbūs yra biologiniai veiksniai – pačio grybo biologinės ypatybės, grybienos būklė, medžių, kurie yra mikorizinių grybų simbiontiniai partneriai, būklė, ir kiti. Tais pačiais metais Lietuvoje šie veiksniai pasiskirsto įvairiai. Pavyzdžiui, Dzūkijoje, kurioje vyrauja pušynai, augantys ant smėlinių, vandeniu pralaidžių dirvožemių, šią vasarą grybams augti lietaus tikrai buvo ne per daug“, – kalbėjo mikologas Ernestas Kutorga.
„Sausra Dzūkijos miškus paliečia labiau, nes sausas smėlėtas dirvožemis, vandens nesugeria, kažkur kitur, ar Žemaitijoje ar Suvalkijoje yra sunkesnis dirvožemis ir jis išlaiko vandenį geriau. Nėra taip kad kuo daugiau iškris kritulių, tuo daugiau bus grybų, tada potvynis visai gerai būtų, užpilame ir gerai, bet iš tiesų taip nėra. Tarkime iškris dviguba norma, vidutinis daugiametis kiekis, tada išvis nebus.
Tai ten dažniausiai ir nebūna arba būna labai netipiškose vietose, kur nors ant kalno, arba sausoje vietoje, kur yra kelias koks nors, nes jiems yra akivaizdžiai per drėgna, nes grybiena yra išplitus plačiai visuose miškuose. Karštis yra blogai nes išgarina vandenį ir džiūsta tada labai, aišku optimali temperatūra yra 15 -20 laipsnių, naktį mažiau. Jeigu taip lyja bet reguliariai ne po daug, yra šilta. Žinoma, grybai irgi turi ciklus ne kasmet vienodai intensyviai auga jie. Voveraitės kas tris metus keičia savo augimo spartą, būna mažai, vidutiniškai, daug. Yra daug labai sąlygų“, –Mikologas Jonas Kasparavičius
