Ministrė prisimena, kaip prieš 20 metų, augindama vienerių metukų dukrą, ieškojo darbo. Pagal kvalifikaciją ji galėjo būti priimta į darbą, bet moterį pribloškė darbdavio atsakymas.
„Darbdavys sako: tu puikiai atitinki kvalifikaciją, CV žiūri – viskas yra gerai, mes tave priimtume, bet pas tave yra mažas vaikas. Jis sirgs“, – asociacijos „Lyderė“ organizuotoje diskusijoje nemalonią patirtį prisiminė I. Ruginienė.
Ministrės teigimu, tai klasikinė situacija, su kuria yra susidūrę daugybė moterų. I. Ruginienė įsitikinusi, kad tokį požiūrį reikėtų keisti.
„Mes jau turėtume tokias situacijas išgyvendinti ir žiūrėti žymiai moderniau. Tada nereikės verkti dėl demografinių rodiklių, nereikės kaltinti moterų. Mes matysime, kad garvežys vis dėto pajudėjo iš savo mirties taško ir mes matome visiškai kitokią situaciją“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasirinkimas tarp karjeros ir vaikų
Demografija situacija Lietuvoje iš tiesų kritinė – pernai gimė mažiausiai vaikų nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tam įtakos turi ne tik tai, kad galinčių gimdyti moterų skaičius yra mažas, bet ir tai, kad dauguma pasirenka turėti tik 1–2 vaikus arba visai jų neturėti.
„Aš manau, kad dabar tai yra visos Lietuvos problema ir visos tautos, kaip išlikimo, problema. Ne tik moterų, nes moterys dabar gali rinktis, ar jos nori turėti vaikų. Kadangi tas deal'as, kaip buvo anksčiau, kad viską daro moteris, nevažiuoja, tai ir nėra daug vaikų“, – kalbėjo asociacijos „Lyderė“ steigėja, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ vadovė Dovilė Burgienė.
„Ir tai nėra gerai. Aš nemanau, kad tai yra skriaudžiamų moterų gelbėjimo tema, bet protingo visuomenės susitarimo tema, kaip tuos vaikus auginti, nes akivaizdu, kad juos auginti reikia ne pirmus 6 mėnesius, o 24, gal ir daugiau, metų jiems padėti. Ta našta yra nepakeliama. Tiesiog neįmanoma vienam partneriui“, – dėstė ji.
D. Burgienė akcentuoja, kad šiais laikais norint auginti vaikus reikia žymiai didesnių pajamų, vadinasi, reikia dirbti abiem tėvams. Jeigu nepavyksta susitarti ir rasti sprendimo, neretai nutinka taip, kad poros tiesiog atsisako susilaukti vaikų.
„Man atrodo, labai svarbus suvokimas visoje visuomenėje, kad reikia tų vaikų, kad būtų gyvybinga mūsų visuomenė, ir kad tai nėra tik tėvų klausimas, ne tik mamos“, – pabrėžė D. Burgienė.
Jai antrina ir I. Ruginienė.
„Aš kartais girdžiu, jog kai kas jaučia, kad vaikai – tai našta, vaikai galbūt yra trukdis, vaikai neleidžia paatostogauti, atsipalaiduoti, susirasti darbą, išlaikyti darbą, judėti ir visus kitus dalykus. Bet vaikai yra nuostabu, tiesiog mes turime keisti požiūrį ir pamatyti, kaip yra nuostabu būti kartu su vaikais visose šituose etapuose.
Kai tu pakeiti požiūri ir pasižiūri kitu kampu, pamatai, kad vaikas yra nuostabus dalykas, kuris užpildo tam tikras skylutes tavo viduje, tavo dvasioje, kurios atsiranda, kai tu esi vienišas“, – teigė ministrė.
Į vaiko priežiūros atostogas išėjęs vadovas: aiškinosi, kur aš einu ir ką darau
Nors diskutuojama, kad rūpinimasis vaikais yra abiejų partnerių atsakomybė, statistika rodo, kad 90 proc. išėjusių į vaiko priežiūros atostogas yra moterys.
Visgi kai kurie pasiryžta sulaužyti įsisenėjusias normas. Vienas iš jų – Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys, prieš 17 metų išėjęs į vaiko priežiūros atostogas. Vyras prisimena dėl šio sprendimo anuomet susidūręs su skeptišku vadovų požiūriu.
„Tada dirbau užsienio kapitalo įmonėje su tokiais mačo valdybos nariais, kur apskritai vos ne iki dviejų savaičių truko bandymas išaiškinti, kur aš einu ir ką darau“, – teigė jis.
„Ir net iki šiol, kai kalbama su kitais vadovais vyrais ir kai pasakau, kad buvau vaiko priežiūros atostogose, antakis pakyla ne vienas“, – pridūrė A. Blazgys.
Jo teigimu, teisinis reguliavimas šiuo klausimu Lietuvoje tik gerėja, tačiau vyrai vis tiek pasirenka neiti vaiko priežiūros atostogų. Tai, anot „Energesman“ vadovo, parodo pačių vyrų požiūrį į vaikų auginimą.
„Kad dauguma vyrų pasirenka neiti, <...> tai parodo vyrų požiūrį į visa tai. Va čia turbūt ir yra problema, kad mūsų gyvenime dažniausiai likę daug patriarchalinių nuostatų ir kartais į šeimą ne visada žiūrima kaip į dviejų lygiaverčių partnerių sąjungą, kur būtina diskusija“, – kalbėjo A. Blazgys.
„Būtų laikas nustoti skirstyti tuos darbus, ūkį“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
