„Gal mažiau apie tai kalbama, bet kai Erdoganas (Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas – BNS) tiesiogiai susiejo visą tą paramą Švedijai su naikintuvų F-16 JAV programa, buvo didelis ginčas, kas pirma priims kokį sprendimą – ar pirma amerikiečiai nuspręs dėl tų naikintuvų, ar pirma turkai nuspręs dėl paramos Švedijai. Vienu metu nelabai buvo sutarta, nežinau, kuo baigėsi šitas ginčas, matyt, buvo rastas kažkoks kompromisas, reikia tikėtis. Bet čia beveik išsigrynino iki šitos diskusijos visa ta istorija“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė L. Linkevičius.
Pasak jo, gynybos pokyčiai Šiaurės regione – ne tik lūžis Suomijai ir Švedijai, „bet ir mums visiems“.
„Taip kad čia didžiulis lūžis ir mes tai, kas vyksta dabar Skandinavijoje, Šiaurės šalyse, turime vertinti kaip Lietuvos saugumo garantų didinimą tiesiogiai. Prie to, ką mes anksčiau kalbėjome apie Baltijos šalis ir Lenkiją, NATO gynybos, planavimo, pratybų kontekste, prisideda dar vienas ne mažiau svarbus regionas. Taip turėtume ir vertinti – tai lūžio situacija ne tik Švedijai, bet ir mums visiems“, – tvirtino ambasadorius.
L. Linkevičiaus teigimu, priėmus Suomiją ir ypač pasirašius susitarimus su amerikiečiais, suomiai leidžia naudoti 15 bazių, švedai irgi; „O paimkim žemėlapį – ir Gotlandas, Švedijos sala, yra per 200 kilometrų nuo mūsų kranto. Tai nuo ten arčiau negu iki sostinės“.
Linkevičius: svarbu žinoti amerikiečių laikyseną
Anot L. Linkevičiaus, svarbu žinoti amerikiečių laikyseną, nusiteikimą dar ir todėl, kad jie, aišku, veikia Aljanso kontekste, bet daro tą dar ir autonomiškai.
„Tų dislokuotų pajėgų Lietuvoje yra ne tiek daug, nors jos yra nuolatinės, tai irgi labai svarbu, to nebuvo ilgą laiką. Jų daugiau yra Lenkijoje, dabar matome ir Skandinavijoje. Visa tai mes turime vertinti kaip didžiulę paramą, kas vyksta NATO kontekste ir, be abejo, Jungtinių Valstijų, dvišališkai. Belieka tikėtis, kad tas įdirbis po politinių permainų JAV nepasikeis“, – svarstė L. Linkevičius.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo. Suomija prie gynybos aljanso prisijungė balandį, o Švedija tebelaukia NATO narių Turkijos ir Vengrijos pritarimo.