Lietuvių pamėgtose poilsio šalyse – pirmi mirtino viruso atvejai: pasakė, ką privalu žinoti

Neseniai Graikijos nacionalinė visuomenės sveikatos organizacija (EODY) pranešė apie pirmuosius šiemet užsikrėtimo Vakarų Nilo virusu atvejus Graikijoje. Skelbiama, kad visi užsikrėtę asmenys – vyresni nei 65 metų žmonės, jiems birželio pabaigoje pasireiškė encefalito simptomai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš Seimo salės – į slaugos skyrių: Matulas prabilo apie kalbas dėl blato ir pribloškusią realybę

Įspėjo lietuvius dėl šių gausiai vartojamų preparatų: Kurpienė pasakė, kada pinigai bus tik į balą

Tūkstančiams lietuvių – mokslininko žinia: rizika numirti nuo šių ligų didžiulė, bet aklai vaikosi vienos mados

Pernai virusas pareikalavo 125 žmonių gyvybių

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) nurodo, kad iki liepos 16 dienos Graikijoje buvo užfiksuoti 4 infekcijos atvejai Taip pat 4 susirgimai registruoti Italijoje bei vienas – Rumunijoje. 

Nors kol kas skelbiami tik pavieniai užsikrėtimo atvejai, į tai sveikatos specialistai nežiūri pro pirštus, mat ankstesniais metais Europos Pietų regiono šalys susidūrė su kur kas rimtesniu infekcijos protrūkiu.

ECDC duomenimis, pernai apie Vakarų Nilo karštligės atvejis pranešė 19 Europos šalių, sergamumas viršijo vidutinį mėnesinį sergamumo rodiklį per pastaruosius 10 metų. Iš viso registruoti 1436 ligos atvejai, 125 asmenims infekcija buvo mirtina. Daugiausiai gyvybių Vakarų Nilo karštligė pareikalavo būtent Graikijoje – 34, tuo metu Italijoje žuvo 21, Rumunijoje – 20 žmonių.

Vis tik skaičiai nepranoko 2018 m. protrūkio, kai buvo patvirtinta 2 115 atvejų. Labiausiai nuo viruso sukeliamos infekcijos nukentėjo Italija, Graikija, Ispanija.

Plinta ne vienoje Pietų Europos šalyje

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, šis virusas nėra kažkokia naujiena, tačiau keliaujantiems pasisaugoti reikėtų.

„Nėra taip, kad situacija būtų kažkokia išskirtinė, bet tokia informacija labai reikalinga, nes lietuviai dabar aktyvūs – visur keliauja. Ligos atvejai yra registruojami ne tik Graikijoje, bet ir kitose pietinėse šalyse nuo, įprastai sezonas trunka nuo birželio iki spalio mėnesio. 

Kadangi ligą platina uodai, reikia vadovautis bendraisiais patarimais – saugotis jų įkandimų, tai yra rinktis tinkamą aprangą ir naudoti repelentus. Uodus atbaidyti lengviau nei erkes, čia padeda ir buitinės priemonės – tas pats gvazdikėlis su apelsinu“, – komentavo ji. 

Dauguma perserga be simptomų, o kiti gali ir mirti

NVSC specialistės aiškinimu, Vakarų Nilo karštligė žinoma seniai – ligą sukelia virusas, kuris cirkuliuoja tarp paukščių, o jį perneša uodai tiek žmogui, tiek kitiems gyvūnams – arkliams, šunims. 

„Šis virusas pavadintas Vakarų Nilo vardu, nes tiesiog pirmą kartą išskirtas toje teritorijoje. Jį perneša paukščiai, kurie išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o platina uodai“, – sakė M. Žygutienė. 

Pasak pašnekovės, nors ligos pavadinimas ir skamba labai egzotiškai bei išties gali sukelti mirtinų pasekmių, 80 proc. atvejų žmonės, užsikrėtę Vakarų Nilo virusu, perserga be simptomų.

„Literatūros duomenimis, sunkiai serga tik apie 20 proc. užsikrėtusių asmenų, daliai jų liga gali baigtis rimtomis komplikacijomis. Kartais ši liga vadinama Vakarų Nilo encefalitu, nes gali išsivystyti encefalitas arba meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Mirtingumas iš šių 20 proc. yra nemažas – laikoma, kad miršta vienas iš dešimties“, – komentavo NVSC specialistė. 

Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?

Vakarų Nilo karštligės inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo) trunka nuo 3 iki 14 dienų.

Sunkios formos požymiai yra galvos skausmas, karščiavimas, kaklo sustingimas, stuporas, dezorientacija, koma, drebulys, traukuliai, raumenų silpnumas ir paralyžius.

Sunki ligos forma gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau asmenims, vyresniems nei 60 metų amžiaus ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų (pvz., organų persodinimas), pavojus ja susirgti didžiausias.

Tiesa, vakcinos nuo šios ligos, kaip ir specifinio gydymo, nėra, yra tik malšinami simptomai.

Galėtų plisti ir Lietuvoje

Pasak M. Žygutienės, ligą platinantys uodai nėra kažkokių invazinių rūšių, jų pasitaiko ir mūsų šalyje, todėl teorinė galimybė Vakarų Nilo karštligei plisti yra ir Lietuvoje.

„Tačiau dar reikia kalbėti apie virusą, kada jis uodų organizme aktyvuojasi. Kitas dalykas, uodų turi būti labai daug, turi būti infekcijos šaltinis, tada virusas plinta. O pas mus net įvežtinių atvejų paskutiniais metais nepasitaikė. 

Bet šiaip šis virusas galėtų plisti ir mūsų klimato juostoje. Kita vertus, daug ko negalime galime ką pasakyti, nes netiriame nei uodų, nei žinome, kad gyvūnams virusas kažkur būtų nustatytas. Tačiau bendrai kalbant apie uodų pernešamus virusus, kurie plinta Pietų kraštuose, Vakarų Nilo virusas galėtų plisti lengviausiai – čia ne Dengė karštligė, Zika virusas, geltonoji karštligė, Čikongunija. Jas platina invaziniai uodai, o jiems Lietuvoje dar per šalta. Tačiau, kaip juokauja specialistai: „Jie budi“, – pastebėjo pašnekovė.

NVSC specialistė pridūrė, kad plisti atitinkamoms uodų rūšims reikia ne tik šilumos, bet ir veisyklų, kad būtų daug drėgmės.

Pavyzdžiui, ji pasakojo, kad ne maliariniams uodams tinkamos įvairios įprastos vandens terpės – tai gali būti duobė, griovys, kelmo išrova miške, bet kokia talpa, kur ilgiau užsistovi vanduo.

„Pavyzdžiui, kapinėse kai sodinamos gėlės ir įpilama į vazas vandens, jis stovi ir čia patelės gali sudėti kiaušinėlius, arba sodininkai patys sau prisidaro veisyklų ir paskui stebisi, iš kur yra tų uodų. O kai šilta, uodai labai greitai vystosi. Kai yra sausra, tada vakarojame labai ramiai, bet tokią vasarą kaip ši tikrai ramybės nėra“, – pridūrė M. Žygutienė.

Ką būtina žinoti keliaujant į egzotiškus kraštus?

NVSC ką tik išplatino priminimą, kad užkrečiamųjų ligų kelionėse galima išvengti laikantis kelių svarbiausių rekomendacijų:

• Pasikonsultuokite su gydytoju. Ne vėliau kaip 4–6 savaitės prieš kelionę kreipkitės į gydytoją – jis įvertins jūsų kelionės maršrutą, sveikatos būklę ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones.
• Rūpinkitės maisto ir vandens sauga. Vartokite tik fasuotą arba virintą vandenį, rinkitės gėrimus  be ledukų. Valgykite tik ką tik termiškai apdorotą maistą, venkite žalios mėsos, neplautų vaisių ir daržovių bei gatvės maisto, jei kyla abejonių dėl higienos.
• Saugokitės vabzdžių įkandimų. Naudokite repelentus, dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, langus denkite tinkleliais nuo uodų. Svarbu saugotis ir stovinčio vandens, kuriame veisiasi uodai.
• Laikykitės higienos. Reguliariai plaukite rankas, jei nėra galimybės nusiplauti  po tekančiu vandeniu, naudokite dezinfekcinį skystį, ypač prieš valgį ir pasinaudoję tualetu.
• Svarbu. Pakilus temperatūrai arba atsiradus gripą primenantiems simptomams kelionės metu ar grįžus iš maliarijos, Dengės karštinės ar Vakarų Nilo karštligės endeminių vietovių, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą ir informuoti gydytoją, kokiose šalyse lankėtės – net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones.
• Pasidomėkite apie šalies epidemiologinę situaciją. Informaciją apie tai, kokios ligos paplitusios įvairiose pasaulio šalyse ir kokios priemonės taikomos, galima rasti NVSC interneto svetainėje.  

Centras taip pat pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuoti 5 maliarijos atvejai, 6 Dengės karštligės atvejai, 13 virusinio hepatito A atvejų, iš kurių 10 buvo įvežtiniai. 2024 m. Lietuvoje užfiksuota 10 maliarijos atvejų, 11 Dengės karštligės atvejų. 2024 m. iš 18 užregistruotų virusinio hepatito atvejų 13 buvo įvežtiniai, rašoma pranešime spaudai.