Gyvensenos medicinos specialisto pastebėjimu, žmonėms visais laikais magėjo atrasti metodus, kurie galimai prisideda prie biologinio amžiaus atitolinimo nuo to, kurį matome pase.
„Norisi sukelti dvejonę dėl to, ką šiandien matome beprotiškoje longevity arba ilgaamžiškumo, amžėjimo algoritmų, formų, prieigų, metodų pasiutpolkėje. Nesvarbu, kur, kokiu laikotarpiu mes gyventume, ką darytume, vis dar ieškome to šventojo gralio – tabletės, formos, aparato, kur įlipti, įšlįsti, įlįsti, „pasiturbulencinti“ – ir galvoti, kad aš čia ilgaamžiškumu užsiėminėju. (...)
Tačiau jei istoriškai jaunatviškumo, ilgesnio gyvenimo, mūsų biologinio laikrodžio atitolinimo nuo pase matomo rezultato siekis buvo absoliučiai visais laikais, XXI amžiuje tik tai staiga tapo tam tikra enigma. Visi staiga sukruto, kaip čia ilgiau pagyvenus. O kokybiškiau nenorime?“, – konferencijoje LOGIN retoriškai klausė jis.
Visi vaikosi ilgo gyvenimo
Pasak T. Vaičiūno, dabar dažnai galima išgirsti, kad esą ilgaamžiškumo tyrimų yra nedaug ir kokios priemonės jį lemia, sunku pasakyti. „Daugiau nei 9 dešimtmečius bent jau mokslo srityje apie tai kalbama, rodoma, sakoma, įrodinėjama, patvirtinama, tik viena bėda – anksčiau nebuvo raktažodžio „longevity“.
Bet jei įrašai šį žodį, pamatysi pastarojo dešimtmečio patyrinėjimus – nuo genetinių, epigenetinių iki kitų veiksnių, tarp jų – ir įvairiausių papildų, formų, prieigos metodų tyrinėjimą ir jų galimą poveikį. Bet jei išimame „longevity“, sako, kad nėra ko žiūrėti, tai nieko panašaus“, – dėstė jis.
Tuo metu, kaip pastebėjo gyvensenos medicinos specialistas, dabar visi atsiraitoję rankoves ieško to vieno stebuklingo kelio. „Vienas specialistas sako tik sportuoti, ir telomerai ilgės, ir smegenys dirbs, kitas traukia paklodę į savo pusę ir sako, kad štai ženšenį gerk ir pridės 15 proc. ilgaamžiškumo. Dar kitas siūlo kitus dalykus, lįsti į kokią kamerą, dar kažką. Taip smegenys gali ir pasimesti...
Tada kyla klausimas – o tai kada gyventi? Tiek daug laiko formoms, metodams, algoritmams skiriame, o tai kada gyvename? Suprask, prailginau gyvenimą, bet kiek darbo tam reikia įdėti ir dėl ko? Ilgini gyvenimą vien tam, kad ilgintum?“ – svarstė ekspertas.
Atrodo, dėl ilgaamžiškumo pametėme protą?
Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad lygiai taip pat prieš 100–150 metų ieškota natūralių priemonių, kurios, tikėtina, arba buvo tikima, kad viena ar kita forma gerino biologinį amžių, galbūt gerino išvaizdą ir savijautą.
„Religinės ar sociokultūrinės aplinkos lygiai taip pat, nesvarbu kuriame žemyne ir kuriuo laikotarpiu, ieškojo priemonių, kaip prailginti gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar prailgintas jis bus labai kokybiškas, ar ne. Bet tikslas buvo bent šiek tiek prailginti.
Stūmėme tą Sizifo akmenį iki XXI amžiaus ir pristūmėme. Turime naujas technologijas, formas, mokslines prieigas, ką beprotiškai gerbiu ir kur pats gyvenu, tačiau viskam yra protingumo kriterijus. Ir šioje vietoje sukelsiu dvejonę – man atrodo, kad jį visiškai pametėme“, – nuomonę išsakė jis.
Sveiki žmonės geria vaistus ir „valo“ kepenis
Pasak T. Vaičiūno, šio amžiaus žmogus gyvena taip, kad negali sau kasdien net nepajudinamai skirti bent valandą laiko. „Kada paskutinį kartą į savo dienotvarkę „įkalėte“ valandą sau, nesvarbu, ką veiksite – sėdėsite, vegetuosite, medituosite, skaitysite knygą, nueisite į dušą, bet tai bus laikas jums. Dar daugiau – jis nepajudinamas. (...) Jaučiate paradoksą? Ir tada einama ieškoti longevity...
Šiandien turime NAD, NML terapijas, matuojame telomeras ir jų ilgį, senolitikus įvedame į kasdienės gyvensenos racioną, bandome mažinti tam tikrus oksidacinio streso poveikio mechanizmus, įtraukiame kofermentą Q10, kurkuminą, kvercetiną, resveratrolį, bandome pašalinti „zombines ląsteles“ iš mūsų organizmo.
Visi tyrimai iš tikrųjų rodo, kad galimai tai yra priemonės, kurios prailgina jūsų gyvenimo metus, o, svarbiausia, biologinį amžių atitolina nuo kalendorinio. Tai, atrodo, tikrą gralį radome! Dar daugiau – sveiki žmonės, prisižiūrėję įvairiausių tinklalaidžių pradeda vartoti medforminą – vaistinį preparatą, skirtą cukraus kontrolei sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Jūs rimtai? Sveiki žmonės pradeda vartoti medforminą tam, kad galimai formuotų ilgaamžiškumą?“ – nuostabos neslėpė jis.
Ne mažiau mokslininką stebino ir žmonių aktyvumas išbandyti įvairias detokso arbatas. „Tikriausiai pastebėjote, kad turime kepenis, inkstus, kartais nueiname į tualetą, turime žarnyną, tai yra mūsų natūralios detoksikacijos procesus organizuojantys įrankiai, kurie sukurti biologiškai.
„Jei jau einate „detoksikuoti“ kepenis, šiek tiek stabtelėkite ir pagalvokite, ką tokio į save reikėjo susikratyti, kad nuostabiausias gamtoje detokso įrankis – kepenys – nebesugeba susitvarkyti pačios ir siunčia impulsus – skausmą, kitą simptomatiką.
Kol pilate į save „degųjį skystį“, gerkite tonomis tą arbatą, nieko nedetoksikuosi, stabtelkime ir pagalvokime, kodėl mūsų nuostabiausias įrankis, kuris geba puikiai „valyti“ mūsų netinkamos elgsenos pasekmes, pasiduoda. Patikėkite, nėra dar sukurta jokios arbatos, kuri veiktų geriau jūsų kepenys, inkstai ar storasis ir plonasis žarnynas“, – pastebėjo T. Vaičiūnas.
Bando pašalinti pasekmes, bet nemato priežasčių
Pasak jo, visos tokios minėtos priemonės ilgaamžiškumo kontekste dažniausiai yra nukreipiamos į tris keturis veiksnius. Visų pirma tai – lėtinis sisteminis uždegimas, kuris prasideda ląsteliniame lygyje, o vėliau persikelia į organų sistemas. Kitas objektas – gliukozės-insulino šuoliai, stengiantis mažinti insulino perteklių žmogaus organizme arba jautrumą jam.
„Lygiai taip pat yra didelis dėmesys lėtinio sisteminio uždegimo ląstelių membranų lygmenyje, dar daugiau – stengiamasi aktyvinti mitochondrijų energijos gamintojus paros racione. Ketvirtas komponentas yra storojo ir plonojo žarnyno mikrobiotos priežiūra.
Bet ar nėra panašu, kad apie ką kalbame, apeliuojame į pasekmes, o ne priežastis? Įsivaizduokite paradoksalią situaciją, apie ką labai daug diskutuojame, žmonės, ieškodami geriausios įmanomos energijos apykaitos, kognityvinės veiklos, o galbūt ir ilgaamžiškumo, priima įvairiausius algoritmus, apie kurios ką tik užsiminėme.
Dar daugiau – apsikarsto įvairiais gadžetais, stebi, seka, analizuoja, atsiduria nuolatinėje įtampoje. Žodžiu, taikome viską, bet svarbiausius rizikos veiksnius, kurie lemia įvairiausių nukrypimų fiziologijoje nuo normos, nekoreguojame“, – konstatavo T. Vaičiūnas.
Sulaukę 50-ies 6 iš 10 lietuvių jau poliligoti
Jo aiškinimu, nors žmogus būna ir priėjęs iki to taško, kad jaučiasi prastai, bet užuot keitęs gyvenseną imasi išbandyti įvairius algoritmus, perka maisto papildus ir pan.
„Tai jie miršta lygiai tokiu pačiu laikotarpiu kaip ir visa likusi populiacija, tik jaunesnio biologinio amžiaus. Štai kur laimėjimas! Šiaip Lietuva yra viena paskutinių Europos regione pagal vidutinę gyvenimo trukmę.
Pagal kokybiškus gyvenimo metus ji yra žemiau apatinio vidurkio, dar daugiau – mūsų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė neturint nė vieno sutrikimo vidutiniškai ir nepriklausomai nuo lyties yra tik 62 metai.
Nors žmogus būna ir priėjęs iki to taško, kad jaučiasi prastai, bet užuot keitęs gyvenseną imasi išbandyti įvairius algoritmus, perka maisto papildus ir pan.
Pastebėjote sociokultūrinį reiškinį – kai sukanka 50 ar 55 metai, žmogus ateina į sveikatos priežiūros specialisto, fizinio aktyvumo specialisto kabinetą ir sako: „Taip, turiu problemų, bet juk mano amžiuje tai normalu“. Ar jūs rimtai? Ne, nenormalu“, – statistikos pažėrė specialistas.
Pasak jo, sulaukę 50-ies metų Lietuvoje 6 iš 10 žmonių jau yra poliligoti: „Tai reiškia, kad turi 2 ir daugiau lėtinių sutrikimų. (...) Bet taip neturėtų būti. Girdėjote apie tokias „mėlynąsias zonas“? Kodėl sociokultūriškai visiškai normalu „mėlynojoje zonoje“ nuo 65 metų tik pradėti sakyti: „Verčiuosi į antrą pusę“. Ką – jie kitokie nei mes?“
T. Vaičiūnas priminė, kad Lietuvoje vien nuo kardiovaskulinių ligų, tokios kaip išeminės širdies ligos per vienerius metus netenkama 20 tūkst. gyventojų vidutiniškai 17 metų anksčiau laiko.
„Dar daugiau – Lietuviai Europos regione pirmauja pagal išvengiamas mirties priežastis. Tai reiškia, kad net ir turėdami modernią sveikatos priežiūros sistemą ji nebesugeba padėti ir žmonės vis tiek miršta anksčiau laiko nuo išvengiamų mirties priežasčių – lėtinių neinfekcinių sutrikimų. Ar jie taiko įvairiausius aparatus, preparatus, ar ne, jie panašiai miršta, nes kažką daro ne taip – tai yra nešalina priežasčių“, – pabrėžė mokslininkas.
Pirmas žingsnis – lėkštės turinys
Pasak jo, šiandienos ilgaamžiškumo tyrinėjimų laukas yra žmogaus elgsenos veiksniai, kurie gali „kūrenti“ neigiamą poveikį, tarp jų – ir visus senėjimo procesus. Arba priešingai – gali turėti tokį tausojantį buferinį efektą.
T. Vaičiūno aiškinimu, daugybė studijų rodo, kad mūsų mitybos įpročiai arba kasdienio mitybos pasirinkimo objektas yra vienas didžiausių arba mūsų priešų, arba geriausių draugų.
„Mėlynosiose zonose jiems kažkaip be algoritmų pavyksta būti sėkmingiems, sveikiems ir ilgaamžiams? Tyrėjai nuo 2008 metų analizuoja jų sėkmės rodiklius ir vienas iš stipriausių rodiklių yra mitybiniai pokyčiai“, – pasakojo jis.
„Jei apeliuosime tik į pasekmes ieškodami šventojo gralio, norimo rezultato nepasieksime. (...) Tad apeliuokime ir į priežastis ir į savo gyvenimą atneškime ne tik metus gyvenimą, o gyvenimą į tuos metus“
Pagrindiniai principai čia – augalinio pagrindo produktai, vaisių ir daržovių gausa, sėklos ir riešutai, sotieji riebalai keičiami į nesočiuosius, retai vartojami gyvulinės kilmės produktai, nedidelis pieno produktų suvartojimas, dominuoja Omega-3 riebalų rūgštys, viso grūdo, ankštiniai produktai.
„Jei jums įdomus ilgaamžiškumas, net jei ir taikote kažkokias metodikas, pasižiūrėkite, kad jūsų pusryčių, pietų ir vakarienės metu suvartoto maisto davinys yra tokia cheminių junginių grandinė, kuri negali neturėti poveikio“, – kalbėjo pranešėjas.
Būtinas ir judesys, socialiniai ryšiai, geras miegas
Mokslininkas būtinai paragino ir pakankamai judėti. „Ne sportuokite, o judėkite. Mes visada žiūrime į biologinį atsaką, ne subjektyvų žmogaus atsaką, ar pajudėjus jis jaučiasi geriau. Jei turime bent 45 ir daugiau minutes aerobinės kilmės mažo ar vidutinio lygmens pajudėjimo, biologinis atsakas būna puikus.
Gerai, jei turime, kaip dabar populiaru, trenerį, bet jei norite užsiimti nieko nekainuojančia veikla, žmogaus organizmas sukurtas judėti, pasiimkite šunį, artimąjį, bičiulį ir kiekvieną dieną skirkite tam valandą, produktyviai – spėresniu žingsniu, kita judėjimo forma, ką besugalvosime“, – patarė mokslininkas.
Trečias svarbus dalykas, jo teigimu, palaikyti socialinius ryšius: „Kaimynas – ne didžiausias priešas, bendradarbis irgi yra jūsų socialinės aplinkos dalis, jei ten turėsite įtampą, išorinį vidinį stresorių, pasiekti norimą rezultatą nepavyks.
Tada eisite į jogas, meditacijas, bandysite formuoti išorinio vidinio streso įveikos formas, o kad stresorius vis dar liko ten, dėl to kad pjaunatės su kolega, tai čia jis toks. Būtinai formuokite socialinius ryšius, bendraukite, komunikuokite.“
Jis atkreipė dėmesį, kad paradoksalu, kai žmogus vaikosi ilgaamžiškumo, bet tokio elementaraus įpročio kaip rūkymas neatsisako. „Taikau longevity algoritmus, bet einu surūkyti, kaip sakau, flomasterį – poveikis „puikus“: pirmos grupės kancerogeinus, antros grupės teratogenus kišame į save, bet sakome, kad „išsivalys“.
Nuo pat gimimo žmogaus organizmas turi tris poreikius, kad save maksimaliai išlaikytų natūraliame biologiniame ritme – tai yra valgyti, judėti ir miegoti. Štai kur longevity algoritmas.
Jei apeliuosime tik į pasekmes ieškodami šventojo gralio, norimo rezultato nepasieksime. (...) Tad apeliuokime ir į priežastis ir į savo gyvenimą atneškime ne tik metus gyvenimą, o gyvenimą į tuos metus“, – apibendrino T. Vaičiūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
