Plačiau apie tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu su R. Andrzejczaku.
Kaip Lietuva ruošiasi karui?
Manau, kad Lietuva daro labai didelę pažangą. Kai buvau aktyvioje tarnyboje, kalbėjau su generolu Valdemaru Rupšiu apie tai, kad yra labai svarbu investuoti į infrastruktūrą ir investuoti ne tik į karinę, bet ir į energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, dujų ir elektros energiją.
Ar jūsų šalyje į Rusijos grėsmę žiūrima rimtai?
Nereikia matuoti, ar žiūrima rimtai ar nerimtai. Esmė yra ekonominės sąlygos – pastaruosius 35 metus Lenkija eina labai pažangia linkme. Buvo padarytos didelės investicijos ekonomikoje, moksle, infrastruktūroje, net demografijoje. Vienintelis dalykas yra tai, kad 35 metus Lenkija niekada nebuvo susidūrusi su grėsme, su kokia susidūrė per pastaruosius porą metų.
Taigi dabar mes pakeitėme investicijas ir todėl, kad mūsų ekonomika mato augimą, mes galime siųsti įrangą į Ukrainą. Į Ukrainą jau išsiuntėme daugiau kaip 300 tankų, daugiau kaip 400 BMP artilerijos sistemų, taip pat lėktuvų, reaktyvinių lėktuvų ir sraigtasparnių. Ir tuo pačiu metu mes nupirkome visiškai naują įrangą – M1A2 SEPv3 tankai, K2, K9 Korėjos sistema, Himars, F-35 Lightning II naikintuvai – šiuo metu pradėjome treniruotis Jungtinėse Valstijose. Turime 200 tūkst. karių kariuomenę, plius papildomas tarnybos formas, aktyvų rezervą, svarstome apie šauktinius. Ir Lenkijos ekonomika toliau stiprėja.
Ar Lenkijos kariuomenė galėtų gintis viena prieš Rusijos kariuomenę?
Svarbiausia yra ne pasakyti, ar esi pasiruošęs, o ir padaryti viską, kas įmanoma, kad galėtum apsiginti. Ir dar kartą pasikartosiu – karas nėra kariuomenės darbas. Karas yra grynai politinis klausimas. Kalbama ne tik apie tai, kiek turime tankų, šaudmenų, bet ir apie ekonomiką, energetiką, apie medicinos sistemos veiksmingumą, ne tik apie materialinius, bet ir moralinius klausimus. Taigi noras kovoti – tai pasitikėjimas vyriausybe, tai yra socialinis priėmimas. Ir manau, kad Lenkija yra geras pavyzdys regione. Bet nes nesame tobuli, dar daug dalykų turime tobulinti.
Ar matote kokių nors grėsmių Baltijos šalims iš Rusijos pusės? Kai kalbame apie dvejus, trejus metus – ar rusai gali pulti Lietuvą?
Mėgstama spėlioti, kada gali prasidėti karas, nes tai generuoja daug gražių antraščių ir paspaudimų. Kai paskutinį kartą buvau Lietuvoje, mane citavo kai kurie konkretūs žurnalistai, o po to galiausiai sulaukiau prezidento D. Medvedevo laiškų, į juos neatsakiau.
Rusai naudoja propagandą, sabotažą, jie žaidžia žaidimus. Tai, ką jie šiuo metu daro Baltijos jūroje – mes negalime užkirsti tam kelio, tad ką turėtume daryti? Ar turėtume siųsti povandeninius laivus su torpedomis? Pasirinkome netinkamą strategiją, netinkamą vadovavimą arba neefektyvų vadovavimą, turime blogą teisinį reguliavimą ir 99 proc. laiko praleidžiame kalbėdami apie tai, kiek tankų, kiek raketų turime ir kada bus kitas karas su Rusija. Manau, kad tai yra neteisingas požiūris. Ir mes masiškai formuojame tokį socialinį suvokimą, verčiame žmones bijoti ir neskiriame dėmesio svarbiausiems dalykams – lyderystei, strategijai ir atsparumui.
Visą pokalbį su R. Andrzejczaku išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
