lenkija

Perdislokuodama savo karinį kontingentą iš Sirijos į Libiją, Rusija mėgins daryti didesnę įtaką Pietų Europos šalims, ypač Graikijai ir Italijai, pirmadienį kalbėdamas Varšuvoje surengtoje tarpparlamentinėje bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos konferencijoje pasakė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir nacionalinės gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis mano, kad Rusija iki dešimtmečio pabaigos gali būti pasirengusi tolesnei agresijai.  Pirmadienį radijo stoties TOK FM laidoje Lenkijos diplomatijos vadovas buvo paklaustas apie tolesnės Rusijos agresijos galimybę, taip pat apie Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio žodžius, pasakytus interviu leidiniui „The New York Times“, jog jis „nepasitiki Vladimiru Putinu, nes yra įsitikinęs, kad jis siekia padaryti Ukrainą b...

Vis daugiau lietuvių pirkti vaistų važiuoja į kaimyninę Lenkiją. Taip TV3 žinioms patvirtino lenkai vaistininkai ir patys kalbinti lietuviai. Žmonės aiškina, kad važiuoja ne iš gero gyvenimo, o kad kai kurie vaistai ten dvigubai pigesni, o kai kurie net penkiskart.  Lietuviai Lenkijoje šluoja medikamentus nuo peršalimo, širdies ligų, perka ir gerokai pigesnius papildus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad Ukraina Europai laimėjo neįkainojamo laiko. Po Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad aptariant nuovargį nuo karo, Ukrainos pabėgėlių antplūdį ir karinės bei humanitarinės pagalbos finansinę naštą reikia turėti omenyje Kyjivo kovą.

Lenkija nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo, nes jai jų reikia įtvirtinimų tinklui pasienyje su Rusija ir Baltarusija statyti pagal projektą „Rytų skydas“. Tai radijo stočiai RMF24 pareiškė Lenkijos nacionalinės gynybos ministro pavaduotojas Pawełas Bejda. Pasak viceministro, šiuo metu Lenkija neturi priešpėstinių minų, bet turi galimybių jas gaminti. Šio darbo imsis kompanijos „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) įmonės.

Pirmadienį paskelbtos Lenkijos gyventojų nuomonės apklausos rezultatai atskleidė, kad 69 proc. lenkų pinigus sieja su laime. Apklausą kovo mėnesį atliko tyrimų grupė „Ariadna“, praneša naujienų agentūra PAP. Paklausti, ar pinigai atneša laimę, 17 proc. žmonių atsakė „tikrai taip“, o 52 proc. – „veikiau taip“. Tuo metu 31 proc. apklaustųjų nemano, kad pinigai atneša laimę. Iš jų, 6 proc. atsakė „veikiau ne“, o 25 proc.

Lenkijos rytinę sieną ir toliau saugos kariai, ketvirtadienį pareiškė vidaus reikalų viceministras Maciejus Duszczykas. „Pastarosiomis dienomis (migracijos) spaudimas prie mūsų sienų labai padidėjo“, – ketvirtadienį interviu radijo stočiai RMF FM sakė M. Duszczykas. „Užfiksavome kelių šimtų procentų bandymų neteisėtai kirsti sieną augimą“, – sakė jis, turėdamas omenyje nelegalius migrantus, bandančius prasibrauti per rytinę Lenkijos sieną su Baltarusija.

Kaimynų lenkų pasiruošimas galimam Rusijos puolimui – pavydėtinas. Neseniai paaiškėjo, kad Lenkijos kariuomenė dabar – didžiausia Europoje, lenkai jau prašo amerikiečių, kad Lenkijoje būtų dislokuotas branduolinis ginklas, o premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad planuoja į specialius apmokymus pakviesti visus šalies vyrus. Ir nors grėsmes tiek lenkai, tiek lietuviai suvokia vienodai, tačiau mūsų politikai niekaip nesugeba išjudinti spartesnio ir masiškesnio pasiruošimo.

Lenkija 2028 m. pradės pirmosios savo branduolinės elektrinės statybą. Pirmasis reaktoriaus blokas turėtų pradėti veikti 2036-aisiais, Varšuvoje pranešė Pramonės ministerija. Visas projektas Baltijos pajūryje į šiaurės vakarus nuo Gdansko turėtų būti užbaigtas 2038 m. Tai bus pirmoji Lenkijos atominė elektrinė. Šalis nori branduoline energija pakeisti aplinkai kenksmingas anglis kaip energijos šaltinį, kurio atsargos, be to, yra ribotos.

Prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Financial Times“ paragino Jungtines Valstijas dislokuoti Lenkijos teritorijoje branduolinį ginklą kaip Rusijos atgrasymo nuo galimos agresijos priemonę.

Lenkijai tikintis nuo 2027 metų kasmet 100 tūkst. civilių pasiūlyti karinius mokymus, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai Lenkijoje vykstančių prezidento rinkimų kampanijos dalis, o Lietuva sparčiai ruošia diviziją ir rezervą. „Ką kopijuoti? Ar jūs pastebėjote, kad Lenkijoje vyksta prezidento rinkimai ir tie pareiškimai, kurie yra garsūs iš premjero pusės, vėliau yra tikslinami prezidento“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo G. Paluckas.

Lenkijos prokurorai apkaltino Baltarusijos pilietį organizavus sabotažo išpuolį vienoje Varšuvos parduotuvėje, trečiadienį pranešė lenkų žiniasklaida. Laikraštis „Rzeczpospolita“ pranešė, kad, vykdant tyrimą dėl kelių gaisrų didelėse parduotuvėse Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse, pirmadienį Stepanas K. buvo suimtas trims mėnesiams. Šis vyras apkaltintas padegimu, taip pat diversija ir sabotažu, už ką jam gali būti skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pranešė, kad po JAV ir Ukrainos derybų Saudo Arabijoje karinės pagalbos tiekimas kaimynei Ukrainai per Lenkiją atnaujintas.  „Patvirtinu, kad ginklų tiekimas per Jasionką (logistikos centrą) sugrįžo į ankstesnį lygį“, – žurnalistams Varšuvoje sakė R. Sikorskis. Jis kalbėjo kartu su kolega iš Ukrainos praėjus dienai,  kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko panaikinti karinės pagalbos Kyjivui įšaldymą.

Atnaujintas JAV karinės pagalbos gabenimas į Ukrainą per Lenkijoje esantį centrą. Apie tai platformoje „X“ pranešė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Pawelas Zalewskis, rašo UNIAN. „JAV ginklų siuntos iš POLLOGHAB Jasionkoje į Ukrainą atnaujintos“, – nurodė jis.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras pareiškė, kad Lenkija yra visiškai pasirengusi Amerikos paramos Ukrainai atnaujinimui per Jasionkos oro uostą pietryčių Lenkijoje.  „Centras Jasionkoje, netoli Žešuvo, visą laiką išlaikė savo veiklos pajėgumus, nes vis dar gauna pagalbą Ukrainai iš kitų šalių“, – antradienio vakarą privačiam transliuotojui TVN24 sakė Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Kaimyninėje Lenkijoje yra planuojama vykdyti plataus masto karines pratybas, kurių tikslas yra patikrinti pasirengimą karui. Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis įvertino, ar Lietuvai reikėtų to paties imtis bei kokia yra tikimybė sulaukti provokacijų iš Rusijos.  Kaip teigė karybos ekspertas, Lenkijos plataus masto pratybos yra vykdomos dėl tam tikrų aspektų, vienas iš jų yra susijęs su finansais.

Pirmadienį kalbėdamas Medienos pramonės kongrese Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Krzysztofas Paszykas teigė, kad nuo šiol bus siekiama apriboti nekontroliuojamą Lenkijos medienos eksportą. „Norime, kad ši žaliava būtų prieinama, niekur nedingtų ir neiškeliautų iš mūsų šalies, – teigė jis. – Noriu jus patikinti, kad imuosi teisėkūros iniciatyvos, kuria bus siekiama apibrėžti medieną kaip strateginę Lenkijos ekonomikos žaliavą.

Lenkijos ministrui pirmininkui Donaldui Tuskui penktadienį pranešus, kad šalis nusprendė trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ragina kuo greičiau tą patį padaryti ir Lietuvai. Politiko teigimu, vertinant sudėtingą geopolitinę situaciją, dabartinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė turėtų imtis iniciatyvos ir sekti lenkų pavyzdžiu.

Penktadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas parlamente pareiškė, kad Lenkija, siekdama sukurti 500 tūkst. karių armiją, kuri galėtų atremti Rusijos keliamą grėsmę, sieks gauti galimybę įsigyti branduolinių ginklų ir užtikrinti, kad kiekvienas vyras dalyvautų kariniuose mokymuose, rašoma „Politico“. D. Tuskas sakė, kad Lenkija „rimtai kalbasi“ su Prancūzija apie tai, kad ją saugotų Prancūzijos branduolinis skėtis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė, reaguodama į besikeičiančią saugumo padėtį Europoje, rengia planą, pagal kurį bus organizuojami plataus masto kariniai mokymai visiems suaugusiems vyrams. Šalies žemuosiuose parlamento rūmuose kalbėjęs D. Tuskas sakė, kad kariniai mokymai padės sukurti rezervines pajėgas, kurios būtų „adekvačios galimoms grėsmėms“. Jis teigė, kad reikia 500 tūkst. karių kariuomenės, į kurią įeitų ir rezervistai.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad palaiko savo šalies pasitraukimą iš sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas. Kaip pranešama, jis apie tai prabilo informuodamas parlamentą apie Lenkijos saugumą. Priešpėstinės minos, skirtos užkasti arba paslėpti ant žemės, dažnai suluošina aukas, kurios žūsta neiškart, o paramos grupės smerkia ilgalaikį jų poveikį civiliams.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pareiškė, kad remia savo šalies pasitraukimą iš sutarties, kuria draudžiama naudoti priešpėstines minas. Priešpėstinės minos, skirtos užkasti arba paslėpti ant žemės, dažnai suluošina aukas, kurios iš karto nežūsta, o pagalbos grupės smerkia jų ilgalaikį poveikį civiliams. Priešpėstinių minų konvencija, dar vadinama Otavos konvencija, draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas.

Švedija ketvirtadienį sakė, kad nusiųs savo naikintuvų „Gripen“ padėti vykdyti NATO patruliavimo Lenkijos oro erdvėje misiją. „Dalyvaudami šioje operacijoje padedame užtikrinti pagalbą Ukrainai“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard. Ji nurodė, kad bus nusiųsta iki aštuonių orlaivių „Jas Gripen“ ir su jais susijęs personalas.

Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą. Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. „Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.

Trečiadienį Lenkija ir Pietų Korėja pasirašė trejų metų bendradarbiavimo sutartį. Varšuva itin bendradarbiauja su Seulu ginkluotės įsigijimo srityje, praneša naujienų agentūra PAP. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį Varšuvoje susitiko su P. Korėjos diplomatijos vadovu Cho Tae-yulu. „Su ministru pasirašėme naujausią veiksmų planą dėl mūsų partnerystės įgyvendinimo artimiausiais metais iki 2028 m.“, – po susitikimo sakė R. Sikorskis.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad iš šalies išsiunčiami sunkius nusikaltimus padarę imigrantai, informuoja naujienų agentūra PAP. „Išsiuntimas prasidėjo. Mes sėkmingai kovojame su kartvelų gaujomis. Ne žodžiais, o veiksmais“, – žinutėje socialiniame tinkle „X“ rašė politikas. Jis taip pat pridėjo vaizdo įrašą, kuriame matyti antrankiais surakinti asmenys, kuriuos pasieniečiai veda į karinį lėktuvą.

Remiantis „Deloitte“ ataskaita, iki 2035 m. Lenkija išleis gynybai beveik pusę trilijono eurų. Planuojamos išlaidos yra daug didesnės nei 2014–2024 m., kai Lenkija investavo į gynybą 825 mlrd. zmotų (198,5 mlrd. eurų).  2025 m. šios išlaidos bus didžiausios ir sieks 4,7 proc. Lenkijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikimasi, kad ateinančiais metais investicijų į gynybą lygis stabilizuosis ties maždaug 4 proc.

Buvęs Lenkijos generalinio štabo viršininkas Rajmundas Andrzejczakas sako, kad politikai ir žiniasklaidos atstovai per daug laiko praleidžia kalbėdami apie turimą ginkluotę arba spėliodami, kada gali prasidėti karas, o ne rimtai stiprindami valstybę. Plačiau apie tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt interviu su R. Andrzejczaku.  Kaip Lietuva ruošiasi karui? Manau, kad Lietuva daro labai didelę pažangą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sako, kad JAV žodžiai apie stabdomą paramą Ukrainai nėra tik žodžiai. Lenkija jau pastebi paramos perdavimo Ukrainai procesų pokyčius pasienyje. Apie tai D. Tuskas užsiminė antradienį prieš Vyriausybės posėdį, rašo onet.pl. Anot leidinio, komentuodamas Donaldo Trumpo sprendimą stabdyti paramą Ukrainai, D. Tuskas patvirtino, kad „tai nėra tik žodžiai“. „Pranešimai, gaunami iš pasienio, iš mūsų centro Jasionkoje, patvirtina JAV pusės pranešimus“, – sako jis.

Lenkija antradienį pareiškė, jog JAV karinės paramos Ukrainai stabdymas privedė prie itin rimtos situacijos ir pabrėžė, jog Vašingtonas sprendimą priėmė nepasitaręs su NATO sąjungininkais. Šis amerikiečių sprendimas priimtas po to, kai Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai susiginčijo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. „Tai labai svarbus sprendimas ir situacija yra itin rimta“, – reporteriams teigė užsienio ministerijos atstovas Pawelas Wronskis.

Ginklus, jų priedus ar kitas gynybos sistemas valstybės įmonėms ir institucijoms tiekianti Lenkijos bendrovė „Allies“ kuriasi Lietuvoje. Registrų centro duomenimis, „Allies Lietuva“ įkurta Vilniuje, jos vadovu paskirtas Lietuvos pilietis Vladislavas Zapolskis.  „Pagrindinis įmonės tikslas yra saugos sistemų ir priemonių būtent specialiosioms tarnyboms – ugniagesiams, policijai, pasieniečiams ar kariuomenei – pristatymas, taip pat profesionalus konsultavimas“, – BNS sakė V. Zapolskis.

Lenkijos nacionalistinės opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) entuziazmas dėl Donaldo Trumpo neblėsta, nepaisant JAV prezidento išpuolių prieš Ukrainą, palankumo Rusijai ir administracijos priekaištų Europos demokratijai, rašo „Politico“. Penktadienį paskelbtame straipsnyje sakoma, kad D. Trumpo pasisakymai prieš NATO ir Ukrainą sukuria dilemų PiS, paprastai užimančiai Rusijai itin priešišką poziciją, tačiau tai netrukdo partijos lyderių palankiam požiūriui į D. Trumpą.

Lenkijos prokuratūra ketvirtadienį apkaltino buvusį šalies ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį dėl piktnaudžiavimo valdžia. Varšuvos prokuratūros atstovas 56-erių M. Morawieckį apkaltino viršijus įgaliojimus ir netinkamai vykdžius oficialias pareigas, susijusias su 2020 m. prezidento rinkimais, kurie šalyje turėjo vykti gegužę – per patį koronaviruso pandemijos piką.

Buvusiam Lenkijos ministrui pirmininkui Mateuszui Morawieckiui pareikšti kaltinimai dėl netinkamo elgesio ir aplaidumo nesėkmingai organizuojant balsavimą paštu prezidento rinkimuose, ketvirtadienį pranešė prokurorai.

Pietvakarių Lenkijos Žemutinės Silezijos regioną ketvirtadienio rytą supurtė 4,2 balo stiprumo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Lenkijos radijas. Epicentras buvo netoli Polkovicių. Europos seismologijos agentūra EMSC drebėjimą užregistravo maždaug 9 val. 19 min. vietos (10 val. 19 min. Lietuvos) laiku. Radijas „Radio Wroclaw“ pranešė, kad drebėjimas supurtė ir kompanijos KGHM Polkovicių-Serošovicių kasyklą, teko evakuoti 10 kalnakasių. Vienas žmogus buvo nesunkiai sužeistas.

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad pusė lenkų pritaria ukrainiečių karių rengimui Lenkijoje, praneša PAP. Apklausos rezultatai buvo paskelbti ketvirtadienį. Ją užsakė radijo stotis „Radio ZET“, o atliko bendrovė „Opinia24“. Paklausti ar pritaria ukrainiečių karių treniravimui Lenkijoje, 18 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, o 32 proc. – „veikiau taip“. Tačiau 34 proc. apklaustųjų tam nepritaria. Iš jų 15 proc. atsakė „tikrai ne“, o 19 proc.

Lenkija Ukrainai užsakė papildomus 5 tūkst. „Starlink“ terminalų, pareiškė šalies vicepremjeras. Krzysztofas Gawkowskis (Kšištofas Gavkovskis) šią žinią paskelbė antradienį, interviu su privačiu transliuotoju TVN24. „Yra sprendimas, kurį įgyvendina Skaitmeninių reikalų ministerija“, – sakė jis. „Mes užsakome papildomus 5 tūkst. „Starlink“ (...) Jie jau iš dalies apmokėti ir bus pasiųsti į Ukrainą (...) per ateinančias savaites ar mėnesius“, – pridūrė vicepremjeras.

Laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu IBRiS atlikta apklausa parodė, kad 44,6 proc. lenkų baiminasi, jog iš Lenkijos gali būti išvesti amerikiečių kariai, neigiamai į šį klausimą atsakė 48,2 proc. respondentų, 7,2 proc. neturėjo nuomonės.  Pasak laikraščio, Amerikos administracijos atstovai nepareiškė ketinimų mažinti Lenkijoje dislokuotų karių skaičių, o Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigė, kad amerikiečių karių skaičius Lenkijoje gali net padidėti.

Lenkija nori daugiau civilinių oro uostų pritaikyti ir kariniam naudojimui, sako gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, rašo „Polskie Radio“. Praėjusią savaitę Lenkijos infrastruktūros viceministras, Vyriausybės įgaliotasis atstovas Centrinio susisiekimo uosto statybai Maciej Lasek paskelbė, kad su Krašto apsaugos ministerija vyksta derybos dėl „dvejopo Lenkijos oro uostų naudojimo tiek civiliniais, tiek kariniais tikslais“. Nori daugiau oro uostų, pritaikytų karinėms reikmėms Ant...

„Lenkijos valstybinių geležinkelių“ („Polskie Koleje Panstwowe“, PKP) valdybos narys Maciejus Kaczorekas teigia, kad paskutinė Lenkijos pusės „Rail Balticos“ atkarpa iki Lietuvos bus brangiausia iš visų penkių – naujai statomas 94 km ilgio geležinkelis gali kainuoti nuo 8 mlrd. PLN (apie 1,93 mlrd. Eur), praneša „Verslo žinios“.  „Prognozuojame, kad kaina gali siekti apie 8 mlrd. PLN (apie 1,93 mlrd.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį susitiko su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi, į jo šalį su dviejų dienų vizitu atvykusiu po Kyjive pirmadienį minint trečiąsias Rusijos invazijos Ukrainoje metines surengto Europos šalių vadovų forumo.

Rusijos pergalės kare prieš Ukrainą atveju kitu taikiniu taps Lenkija, įsitikinęs ukrainiečių žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas. Jo teigimu, Rusija šiuo metu per lėtai juda Ukrainoje, todėl reikalinga pertrauka ir paliaubos. Tačiau strateginiai ilgalaikiai tikslai nesikeičia ‒ sudaryti imperijos pagrindą iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Ilgalaikiai strateginiai rusų tikslai nepasikeitė ‒ jie siekia užgrobti Ukrainą, įsitikinęs įtakingas Ukrainos kariuomenės atstovas.

Lenkijos kariuomenė antradienio rytą pakėlė naikintuvus, praneša onet.pl. Naikintuvai pakelti dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Rusai ryte atakavo Vakarų Ukrainą. Lenkija pakėlė naikintuvus Anot Lenkijos operatyvinės vadovybės, antradienio rytą buvo suaktyvintos pajėgos, antžeminės priešlėktuvinės gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos įvestos į parengties būseną. Apie 10 val.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad su Europos Sąjungos pagalba Ukraina gali toliau gintis nuo Rusijos agresijos iki metų pabaigos, informuoja naujienų agentūra PAP. Apie tai ministras kalbėjo interviu CNN sekmadienį, kai buvo paprašytas pakomentuoti pranešimus, kad JAV gali spausti Ukrainą priimti tokias taikos susitarimo sąlygas, dėl kurių JAV susiderėtų su Rusija nedalyvaujant Kyjivui.

Beveik pusė lenkų nepritartų tam, kad Lenkijos valstybės siena būtų uždaryta ukrainiečių pabėgėliams. Tai atskleidė apklausa, atlikta praėjus trejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tuo metu 39 proc. lenkų pritartų sienos uždarymui ukrainiečių karo pabėgėliams, o 12 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos susitikimas vyko vos 10 minučių.  Apie tai praneša naujienų portalas delfi.lt.  Leidinio teigimu, šalių vadovai pasikalbėjo JAV Konservatorių politinio veiksmo konferencijos kuluaruose.  Judviejų susitikimas turėjo vykti apie valandą, tačiau D. Trumpas vėlavo. Galiausiai susitikta vos 10 minučių. Žurnalistai paklausė A. Dudos, kodėl susitikimas buvo toks trumpas.

Europos čempionato atrankoje skaudų pralaimėjimą Lietuvai patyrusi Lenkijos rinktinė gali sulaukti pastiprinimo. Portalas „Sport.pl“ skelbia, kad šalies pilietybės siekia patyręs Eurolygos gynėjas Jordanas Loydas. 31-erių 193 cm ūgio amerikietis jau šeštąjį sezoną rungtyniauja stipriausiame Europos turnyre ir šiuo metu atstovauja Monako „AS Monaco“ komandai. Per savo karjerą jis žaidė Valensijos „Valencia“, Belgrado „Crvena Zvezda“, Sankt Peterburgo „Zenit“ ir Tel Avivo „Maccabi“ ekipose.

Lenkijos pasieniečiai penktadienį paskelbė, kad išardė nusikalstamą tinklą, klastojusį ir platinusį kelių Europos šalių asmens tapatybės dokumentus. Per 2020-aisiais kartu su Europolu pradėtą tyrimą keliuose Lenkijos miestuose buvo sulaikyta apie 40 asmenų, visi jie – Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, naujienų agentūrai AFP sakė pietrytinio Žešuvo regiono pasieniečių atstovas Piotras Zakielarzas (Piotras Zakelašas). Aštuoniems iš jų paskirtas suėmimas, demaskuotos dvi spaustuvės ir konfiskuo...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pareiškė, kad bendras abiejų šalių tikslas nesikeičia – apginti Ukrainą ir Europą nuo Rusijos agresijos. Ukrainos valstybės vadovas tai parašė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“. „Kalbėjausi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Mes labai vertiname lenkų tautos paramą ir niekada nepamiršime, kiek daug Lenkija padarė dėl mūsų bendros ateities.