Kaip spaudos konferencijos metu teigė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, Astravo ir elektros iš nesaugių vienetų importas išlieka dėmesio centre.
Pasak energetikos ministro, į Lietuvą šiai dienai vis dar patenka baltarusiška elektra, kartu su rusiška ir ukrainietiška.
Prekyba baltarusiška elektra taip pat kol kas dar vyksta ir Latvijoje. Ja ten esą prekiaujama kaip rusiška elektra, kurią galimai perduoda Rusijos energetikos įmonė „Inter RAO“. Ši įmonė, D. Kreivio teigimu, yra pagrindinis elektros prekybininkas pasienyje.
„Lietuvos įstatymai Latvijos teritorijoje neveikia, todėl sunku būtų kažką dėl to padaryti. Dėl to turi būti trišaliai susitarimai, ta kryptimi mes stengiamės ir eiti“, – žurnalistams aiškino D. Kreivys.
Energetikos ministro teigimu, Latvijos vertinimo dėl duomenų apie pratekančią Baltarusijos elektrą esą kol kas vis dar laukiama. Jis pripažino, kad jeigu su Baltijos šalims nepavyktų pasiekti susitarimo dėl neprekiavimo baltarusiška elektra, lauktų planas B, kurio išsamiai dar nesiryžo atskleisti:
„Mes turime sprendimus daryti patys ir paimti vairą į savo rankas. Mūsų noras yra labai aiškus {...} prieiti prie trišalio sprendimo“.
Pateikė keturis pasiūlymus
VGT posėdžio metu esą buvo priimti keturi kertiniai sprendimai, padėsiantys šią problemą spręsti.
Vienas jų, kuo skubesnis susitarimas dėl trišalės metodikos trijų Baltijos valstybių, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros neprekiavimą jų rinkose. Derybos turėtų tęstis iki birželio pabaigos.
„Einame į derybas su latviais ir estais. {..} Esmė yra tai, kad latviai gali prekiauti tik tuo kiekiu, kuris fiziškai gali pratekėti pro jų jungtis. Metodika jau išsiųsta mūsų kaimynams“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tarybos posėdžio metu taip pat išskirta sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais, izoliuotas Baltijos šalių elektros energetikos sistemos projektas bei galimybė įgyvendinti savarankiškos elektros gamybos projektus.
„Vyriausybės programoje turime labai aiškų įsipareigojimą ir įpareigojimą vystyti sparčiai atsinaujinančią gamybą. {...} Šitie pajėgumai pilnai atlieps tuos šiame sprendime nurodytus pageidavimus“, – aiškino D. Kreivys.
Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui
Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje pirmadienį buvo aptartas Astravo atominės elektrinės (AE) energijos patekimo į Baltijos šalių rinką užkardymas.
Lietuvos žvalgybos parengtame šių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Astravo AE kelia didelę riziką Lietuvos saugumui, o Baltarusija siekia realizuoti jėgainėje pagamintą elektrą Baltijos šalių rinkoje.
Lietuvai tariantis su Latvija ir Estija dėl efektyvaus šios branduolinės jėgainės elektros boikoto, pirmasis trijų šalių bei Europos Komisijos derybininkų susitikimas numatomas šią savaitę, BNS komentavo energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Jis pakartojo energetikos ministro Dainiaus Kreivio tikslą sutarti su kaimynais dėl metodikos dar iki Joninių birželio mėnesį.
Ministras D. Kreivys, remdamasis perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, yra sakęs, kad Lietuva per Latviją perka Astravo AE pagamintą elektrą ir už ją per metus sumokės apie 120 mln. eurų, jei prekyba tarp Rusijos ir Latvijos toliau vyks tokia pat apimtimi.
Lietuva teigia, kad pernai trijų Baltijos šalių parengta, tačiau tik Latvijos ir Estijos vienašališkai patvirtinta prekybos su trečiosiomis šalimis metodika neužkerta kelio baltarusiškai elektrai patekti į Baltijos šalis. Todėl Lietuva jos nepatvirtino ir siūlo naują.
Daugiau apie Astravo AE elektros patekimą į Baltijos šalis žiūrėkite reportaže:
