Konservatorių partijos į postą deleguotas Dainius Kreivys interviu BNS kartojo, kad Seimo priimtas vadinamasis „antiastravinis“ įstatymas yra pažeidžiamas, o „faktas lieka faktu: latviai prekiauja baltarusiška elektra“.
„Analizavome situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Baltarusijos elektrinių įvairių veikimą, jų atjungimo momentus, srautus į Lietuvą, į Baltarusiją, į Baltijos šalis. Galiu pasakyti, kad tie duomenys dirbant kartu su operatoriumi „Litrgrid“ – dar gilesni – rodo, kad elektra iš Astravo atominės elektrinės patenka į Lietuvą, ja suprekiaujama ir mes ją suvartojame“, – sakė D. Kreivys.
Lietuva nuo sausio 1 dienos pirmininkauja Baltijos Ministrų Tarybai, todėl D. Kreivys tikisi, kad Astravo elektros boikoto klausimas bus vienas svarbiausių jos darbotvarkėje.
Mėnesį ministerijai vadovaujantis D. Kreivys žada pagreitinti elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa. Ministro teigimu, projektas galėtų būti įgyvendintas keliais mėnesiais ar pusmečiu greičiau nei numatyta dabar.
Pradėkime nuo bendresnio klausimo: kokį pagrindinį tikslą keliate sau kaip ministrui, ką norėtumėte matyti kaip esminį pokytį kadencijos pabaigoje?
Kad mūsų namai būtų šilti, apšviesti už prieinamą kainą, ir tas būtų daroma su žalia energetika, kuri gaminama Lietuvoje. (...) Tai nebus pilnai 2024 metų pabaigoje, bet kryptis yra ta.
Jūsų komandoje viceministrais jau patvirtinti A. Zananavičius, D. Garbaliauskaitė. Ar galite atskleisti, kas dar bus viceministru ar kancleriu ir kada planuojate užbaigti komandos formavimą?
Komandos formavimui ir žmonėms, kurie ateina į ministeriją, keliu aukštus kompetencijos, profesionalumo reikalavimus. Turbūt yra žinoma, kad energetikos sritis yra labai specifinė ir reikalauja specifinių žinių: ir techninių, ir teisinių, ir diplomatinių – puikiai žinoti Briuselio koridorius (...).
Remdamasis tais reikalavimais esu pasirinkęs ir dirba du žmonės, puikūs profesionalai, manau, kad vieni geriausių Lietuvoje savo kuruojamos srities specialistų. O dar dėl kelių žmonių, tiek dėl viceministro, tiek kanclerio, turiu pokalbius ir kai tiktai turėsiu kandidatūras, jas pristatysiu visuomenei.
Ar galite patvirtinti, kad Virgilijus Poderys bus jūsų patarėjas, o dar vieno viceministro pareigas patikėsite Ingai Žilienei?
Šiuo metu vedami pokalbiai su žmonėmis ir kai tiktai turėsiu konkrečias kandidatūras, kurias galėsiu paskelbti, tai tikrai su mielu noru pasidalinsiu.
Jūsų paskyrimas neišvengiamai priminė jūsų atsistatydinimo prieš maždaug dešimtmetį iš ūkio ministro pareigų istoriją. Prezidentas G. Nausėda yra paskelbęs, kad naudositės atitikties specialisto paslaugomis. Kokia pažanga ieškant šio specialisto, o galbūt – kitų sprendimų?
Dėl atitikties specialisto, šita funkcija jau dabar ministerijoje yra įgyvendinama ir rekomendacijas dėl interesų derinimo teikia Teisės ir personalo skyriaus vedėjas. Minimaliai šita funkcija šiandien ministerijoje yra, ir jau kaip matėme iš pirmų sprendimų, kuriuos turėjome Vyriausybėje (dėl SGD terminalo būtinojo kiekio – BNS), mes labai atidžiai žiūrime į interesų derinimą ir galimus konfliktus.
Tačiau manome, kad šitas klausimas turi būti pakeltas į kitą lygį. Kad nebūtų formali veikla, Vyriausybėje yra sutarta, kad parengsime teisės aktus ir sistemingai šitas klausimas bus sprendžiamas, kad įstatymo reikalavimai būtų vykdomi visai kitu lygmeniu.
Nuo konkretaus ministro planuojama pakelti klausimą į Vyriausybės lygį?
Ateityje norime, kad ne tik būtų žmogus, kuris tarp kitų klausimų užsiima šituo, bet iš esmės užsiimtų šita funkcija. Reikia atkreipti dėmesį taip pat, kad įsigaliojo Lobizmo įstatymas, kuris taip pat labai jautri tema ir turėjome mes visą eilę mokymų ir Vyriausybėje, kurie parodo, kad ministerijose tikrai turi būti atskira funkcija, kuri kartu prižiūrėtų ne tiktai privačių ir viešų (interesų) derinimo klausimus, taip pat ir lobizmo klausimus.
Vyriausybės programoje teigiama, kad planuojama parengti pagreitinto, anksčiau nei 2025 metais, sinchronizavimo su žemynine Europa projektą? Ar galima manyti, kad sinchronizavimą ketinate baigti dar per savo kadenciją?
Gal pradėsiu nuo to, kaip atrodo dabartinis procesas. Kadangi jau teko įsigilinti į projektų grafikus, tai, deja, reikia pripažinti, kad keturi pagrindiniai sinchronizacijos projektai šiandien vėluoja. Kai kurie labai stipriai. Tai teks įdėti nemažai pastangų, kad tie projektai būtų sugrąžinti į laiko rėmus ir įgyvendinti maksimaliai trumpu laiku.
Kalbant apie bendrą datą, manau, kadangi galutinis terminas priklauso nuo „Harmony Link“ statybos pabaigos, maksimaliai, ką galima būtų pagreitinti visą projektą – mes matome šiandien – 3-6 mėnesiai. Tačiau mes sinchronizacijos projekte turime dvi dedamąsias: viena yra pilna sinchronizacija, antra – mūsų energetinio saugumo užtikrinimo etapas, tai yra, avarinis prisijungimas prie Lenkijos, tai yra pirminio rezervo įrengimas įsigyjant bateriją – tai šitus projektus mes stengsimės įgyvendinti per maksimaliai trumpą laiką, nes nuo to priklauso mūsų visų energetinis saugumas ir gerovė.
Ar galite konkretizuoti vėluojančius projektus: ar turite omenyje „LitPol Link“ išplėtimą, ten su transformatoriais buvo problemų, vėlavo?
Ir jūsų minėtas projektas vėluoja, ir dar trys pagrindiniai projektai, bet aš nenoriu detalizuoti, nes tai yra jautru ir saugumo prasme.
Ministrų kabineto programoje nurodoma absoliuti Astravo AE blokada ir jos siekis ES mastu. Ar galite konkretizuoti, ko artimiausiu metu planuojate imtis šiuo klausimu ir ką reiškia toji absoliuti blokada?
Pirmiausia absoliuti blokada reiškia antiastravo (įstatymo – BNS) nuostatos, kad į mūsų rinką negali patekti elektra iš Baltarusijos, įgyvendinimą. Ankstesnė Vyriausybė yra suderinusi metodiką, kurios, laimei, nepatvirtino VERT, pagal ją į Lietuvą gali patekti didelis elektros srautas, kuris siekia beveik pusę viso Lietuvoje suvartojamos elektros kiekio. Ir aš kaip ministras, kaip pilietis, negaliu su tuo sutikti. Ir tą klausimą kėlėme ir būdami opozicijoje, tiek dabar.
Ministerijoje dabar kuriama darbo grupė, kurioje fiksuojame darbą trimis kryptimis: tai yra teisinė, techninė ir diplomatinė. Kiekvienoje iš šitų sričių, jau teko pasigilinti, turime tikrai visą eilę rimtų priemonių, kurios gali mums padėti išspręsti šitus klausimus.
Kodėl reikalinga darbo grupė? Pirmiausia todėl, kad visos institucijos veiktų kaip vieningas kumštis, kad informacija būtų dalinamasi (...) Lietuva nuo sausio 1 dienos yra perėmusi vadovavimą Baltijos Ministrų Tarybai ir mes formuosime darbotvarkę ir joje šitas klausimas bus vienas iš svarbiausių.
Kiek žinau, be darbo grupės, kuriama ir speciali strateginių energetikos projektų koordinavimo komisija. Praėjusi Vyriausybė taip pat buvo suformavusi tokią komisiją, kuriai pirmininkavo premjeras. Koks jos tikslas?
Komisijos turbūt pagrindinis tikslas – spręsti tuos klausimus, kurie yra virš darbo grupės kompetencijų. Komisija yra sudaryta ne tik Astravo – pirmiausia sinchronizacijos – klausimams spręsti. Ir dirbant su sinchronizacijos projektais yra susiduriama su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis kitų ministerijų, pavaldžių įstaigų lygmeniu. Kad tuos klausimus spręstume greitai ir efektyviai, sudaryta ministrų lygio komisija tiems klausimams spręsti.
Tuo tarpu darbo grupė ministerijoje yra grynai techninė grupė, kurioje siekiama surinkti geriausius ir šviesiausius techninius žmones iš ministerijų ir iš įmonių ir parengti tokį esminį planą. Manau, kad tas planas, ypač sprendžiant Astravo klausimą, gims sausio pabaigoje – vasario pradžioje, jau turėsime visą planą, suderintą tarp institucijų ir galėsime pagal jį veikti.
O pagreitinto sinchronizavimo planas – kada jis galėtų atsirasti?
Jie eis lygiagrečiai turbūt rengimas ir vieno, ir kito plano. Aišku, Astravo klausimas yra šiandien prioritetinis, nes elektra teka, įstatymas yra pažeistas ir mes turime tuos dalykus spręsti. Kiekvieną dieną gauname duomenis iš tinklo operatoriaus „Litgrid“, matome Astravą veikiantį vis didesne galia – beveik dviem trečdaliais galingumo. Nuo vasario mėnesio jis planuojamas pajungti pilnai į tinklą ir jau dirbs pilnu komerciniu režimu, tai Astravo klausimas yra numeris vienas.
Terminų prasme turbūt per kokį mėnesį turėsime ir sinchronizacijos klausimą. Vėlgi prie datos nenoriu prisirišti konkrečiai, bet kalbant apie sinchronizaciją ir jos planą, tai numeris vienas problema, kurią norime spręsti, yra saugaus prisijungimo ir „plano B“ kuo skubesniam įgyvendinimui, kad turėtume saugumo garantijas mūsų visai energetinei sistemai.
Vis dėlto viešoje erdvėje dažnai kyla klausimų ir ginčų dėl Astravo elektros – kalbame, žinoma, apie komercinį srautą. Vieni sako, kad teka, kiti – kad ne. Kuo tikėti ir kas bus tas autoritetas, kuris nuspręs, ar pažeistas „antiastravinis“ įstatymas, ar nepažeistas?
VERT – reguliatorius – yra aiškiai pasakęs, kad elektra, kuri teka šiandien į Lietuvą, yra iš Baltarusijos, yra suprekiaujama Rygos biržoje ir pažeidžia įstatymą. Tai turbūt turime sutikti, kad reguliatorius yra ta institucija, kuri ir gali įvertinti ir teikti teisinę ir techninę ekspertizę. Tokią ekspertizę jie yra pateikę. Jeigu jie būtų matę, kad įstatymo yra laikomasi, turbūt nebūtų kilę jokių problemų patvirtinti šitą metodiką.
Maža to, šiai dienai mes turbūt geras paskutines dvi savaites dirbome su techniniais duomenimis – elektros tiekimo ir fizinių srautų. Analizavome situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Baltarusijos elektrinių įvairių veikimą, jų atjungimo momentus, srautus į Lietuvą, į Baltarusiją, į Baltijos šalis. Galiu pasakyti, kad tie duomenys dirbant kartu su operatoriumi „Litrgrid“ – dar gilesni – rodo, kad elektra iš Astravo atominės elektrinės patenka į Lietuvą, ja suprekiaujama ir mes ją suvartojame.
Anksčiau esate vartojęs gana griežtą retoriką Latvijos atžvilgiu dėl jos noro prekiauti elektra su Rusija, klausėte, „kodėl leidžiame Latvijai kėsintis į mūsų suverenitetą?“ Gal čia toks daugiau retorinis klausimas, bet ar mėginsite „perkrauti“ dialogą su Ryga? Kokį kelią rinksitės su mūsų vienais artimiausių kaimynų?
Na, turbūt, kaip aš ir minėjau, dar kai buvo paskelbta apie mano kandidatūrą, kad viena retorika yra politinė retorika, kuri naudojama parlamente ir ypač dirbant opozicijoje, ir turbūt kitas arsenalas priemonių yra prieinamas ministrui, kuomet tu esi pozicijoje. Tai faktas lieka faktu: latviai prekiauja baltarusiška elektra.
Būnant ministru ir matant visą darbų spektrą, kuriuos turime atlikti kartu su Latvija ir Estija, ir be abejo, Lenkija – ir mūsų sinchronizacija, ir dujų rinka, sujungus su Lenkija, – kito kelio nėra, jau nekalbant apie istorinius ryšius ir bendrą valstybių ir tautų istoriją. Tai diskusijos, derybos, kitąkart galbūt ir sunkios, jos vyks ir manau, kad sprendimai bus rasti. Juolab, kaip minėjau, kad Lietuva, jau padariusi pirmuosius namų darbus, turi tiek teisinių, tiek techninių priemonių tą srautą valdyti.
Ankstesnės kadencijos Vyriausybėje pernai, mano vertinimu, susidarė situacija, kai Astravo klausimas savotiškai „pasiklydo“ tarp dviejų ministerijų – Energetikos ir Užsienio reikalų. Tiesa, viešai skelbta, kad taktinės diskusijos nereiškia strateginių nesutarimų. Tad, ar naujasis ministrų kabinetas yra nusprendęs, kas atsako už šį klausimą ir ar lyderystės imatės jūs, ar kažkada estafetę perduosite ir diplomatijos vadovui G. Landsbergiui?
Lyderystė, be abejo, Energetikos ministerijos, nes čia yra jos klausimas. Tačiau, kaip minėjau, norime, kad visos ministerijos veiktų sinchronizuotai, išeitų su vieninga strategija, su vieningu planu ir priemonėmis jam įgyvendinti. Ir pareigūnai tiek iš Energetikos ministerijos, tiek iš Užsienio reikalų ministerijos, tiek iš įmonių, dalyvausime bendrai rengiant planą, plano įgyvendinimo priemones ir jas kartu įgyvendinsime.
Užsiminėte apie Briuselio koridorius ir tarptautinius santykius. Ar juos pažįstate gerai? Tie strateginiai projektai juk privalės turėti Europos Komisijos paramą. Kaip pats vertinate savo ryšius, pažintis, kontaktus?
Ketverius metus dirbau Seimo Europos reikalų komitete, buvau ir ministru, ir dalyvavęs Europos konkurencingumo tarybose. Bet kadangi nesijaučiu tokiu, kuris viską žino ir viską gali spręsti geriausiai, tam ir pasirinkau – ir džiaugiuosi, kad sutiko – į komandą ateiti vienas geriausių specialistų Lietuvoje šios srities, buvęs ambasadorius, pirmasis koreperas Europos Sąjungoje iš Lietuvos Albinas Zananavičius ir jam visos šitos problemos ir skausmai yra puikiai žinomi.
Įžvalgos, kurias gauname iš jo, leidžia teigti, kad turėsime labai stiprų žmogų ir labai stiprią poziciją Europos Sąjungoje.
Pereikime prie dar vieno svarbaus jūsų energetinių tikslų bloko – vietinės gamybos ir žaliosios energetikos. Programoje planuojama 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios instaliuotų vėjo jėgainių ir 1 GW galios saulės jėgainių tinklą? Ko reikės pasiekti šiems tikslams?
Jeigu mes kalbame apie vėją, tai, kaip žinome, vėjui šiandien jau nebereikia valstybės subsidijų. Ir vystytojai, plėtotojai gauna sąlygas iš tinklo operatoriaus, patys stato, derina su bendruomenėmis ir tas projektas eina į priekį.
Dėl saulės praėjusi Vyriausybė ir ministerijos vadovybė padarė tikrai nemažai vystydama gaminančių vartotojų plėtrą, tačiau matome galimybių tą procesą dar labiau paspartinti įjungiant namų bendrijas.
Ko trūksta ir ko pasigedome sprendžiant šiuos klausimus? Atsinaujinanti energetika yra glaudžiai susieta su balansavimu ir sisteminių paslaugų klausimas vystant atsinaujinančią energetiką Lietuvoje nebuvo sprendžiamas. Sisteminių paslaugų nebuvimas netgi galutiniame etape galėtų užkirsti kelią ir sinchronizacijai. Tai vystant atsinaujinančią energetiką skubiai dabar rengiame planą sisteminių paslaugų, balansavimo paslaugų.
Kai kurie ekspertai tikrai entuziastingai vertina minėtus planus ir giria Vyriausybę už ambicijas, bet ar nėra tam tikros disproporcijos, kai norima iki 2025 metų pasiekti 30 proc. atsinaujinančių energijos išteklių elektros suvartojime, o dar po penkerių metų – jau 50 proc.? Ar taip nėra perkeliama našta būsimai Vyriausybei?
Pagrindinius darbus mes turėsime padaryti dabar ir aš minėjau – pirmiausia tai sisteminės paslaugos, balansas, tai numeris vienas klausimas, kurį turėsime išspręsti per ateinančius ketverius metus. Tai yra ne tik tolesnės generacijos plėtros klausimas, bet ir mūsų nacionalinio saugumo klausimas. Taip pat reikia pastebėti, kad nesant sutvarkytų sisteminių paslaugų, nesant balanso, mes negalime sparčiai vystyti jūros vėjo. Tai jūros vėjas atsiras tik tada, kada mes turėsime jau instaliuotus galios pajėgumus.
Iki 2025 metų – šiek tiek gal anksčiau – mes susitvarkome su sisteminėmis paslaugomis, su balansais, tada ateina jūros vėjas ir būtent jūros vėjas jau duoda šitą didžiulį šuolį. Pastatyti elektrines šelfe nėra didelė problema – yra tarptautiniai investuotojai, paskelbi konkursą, pakankamai sparčiai tas procesas vyksta.
Ar planai 2023 metais skelbti jūros vėjo aukcioną nusikelia į vėlesnį laiką?
Planas 2023 metais skelbti aukcioną nebuvo padengtas balansavimo paslaugomis. Kuomet mes jau turėsime tikslų sisteminių paslaugų išvystymo planą, tada galėsime pasakyti konkrečią datą, ar tai bus 2023, 2024 ar 2025-ieji. Bet pasikartosiu – netgi 2025 metais paskelbus aukcioną ir per metus jį įgyvendinus, lieka dar ketveri metai tiems parkams jūroje įrengti. Plius dar saulė šalia vystysis, be abejo.
Šiandien sparčiai vystomos ir tiriamos vandenilio technologijos ir vėlgi galiu uždėti didelį pliusą praėjusios kadencijos ministerijos vadovybei, kad vandenilio perspektyva buvo labai aiškiai matoma, kai kurie nedideli projektai mokslinio tyrimo yra paleisti, toje srityje dirbsime toliau ir matysime, kaip galima būtų išnaudoti ir mūsų dujų infrastruktūrą, maišant vandenilį su dujomis, kad tas balansavimas, pasaugojimo procesas būtų užtikrintas.
Dėl Klaipėdos SGD terminalo. Naujoji Vyriausybė nusprendė kol kas nesiimti radikalių sprendimų dėl paskirtojo tiekimo ir būtinojo tiekimo kaštų. Ar vis dėlto bus rastas kompromisas iki 2024 metų ir kad nebus šis klausimas, kaip sakoma, „padėtas į stalčių“?
Tokių klausimų politikai apskritai neturėtų spręsti. Kur nuo ministro ar kažkokio pareigūno noro priklauso, kiek brangiai kainuojančių krovinių turi atvykti. Vėlgi pasiūlėme Vyriausybėje sisteminį sprendimą, kad bus paruošti teisės aktai tam tikro teisinio reguliavimo, perduodant šio klausimo sprendimą reguliatoriui – VERT. Tą tikrai mes pasirengę padaryti per pusę metų pasistengsime, kad pavasario (Seimo) sesijoje šitas klausimas būtų sprendžiamas.
Kalbant apie kiekį, tai šiandien norime, kad tiek „Ignitis“, tiek institucijos, kurios gali padėti įmonei tą klausimą spręsti – Ekonomikos, Energetikos, Užsienio reikalų ministerija, taip pat įsijungtų į šį procesą. Mes taip pat planuojame tą aktyviai daryti bandant susiderinti, kad ta našta, kuri tenka vartotojui, būtų mažesnė.
Kalbant apie galutinį vartotoją, kokių veiksmų žadate imtis, kad šilumos, elektros, dujų kainos būtų konkurencingos?
Dažnai tenka girdėti iš įmonių nusiskundimų, kad „ant duonos ir sviesto nebelieka“ – nesiimsiu vertinti, kiek tos kalbos pagrįstos nepagrįstos, bet panašu, kad reguliuotojas dirba tikrai neblogai.
Iš kitos pusės, kalbant apie kainas, mes turime padaryti viską, kad rinkos ekonomika šitoje vietoje veiktų maksimaliai efektyviai. Jeigu turime monopolistus, jie efektyviai reguliuojami, visur kitur turi būti konkurencija ir pakankamai aštri konkurencija. Tas bus, yra daroma, toliau vykdoma kryptis į efektyvios rinkos sukūrimą, dujų rinkos, elektros rinkos tolesnis liberalizavimas, ir aš manau, kad ilguoju laikotarpiu visus sprendimus, kuriuos reikia padaryti, kad kainos būtų konkurencingos, mes padarysime.
Kas jums, ministre, suteikia energijos ir padeda atsigauti po darbų?
Turbūt sportas – tikrai nemažai sportuoju. Nes politikoje ir ministerijoje darbas yra sėdimas, daug pasitarimų, posėdžių, tą balansą tarp judėjimo turi išlaikyti. Daug vaikštau, stengiuosi į namus ir kur galiu, į posėdžius, ar Seime, ar į Vyriausybę visą laiką eiti pėsčiomis, tai tas turbūt tikrai padeda. O visą laiką nuo darbų yra gera atsipūsti namuose. Yra šeima, kur tas poilsis ir šeimos bendravimas leidžia atsirasti tam darbo ir poilsio balansui.
