Žinių radijo laidoje „Aktualusis Interviu“ kalbėjusio Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento A. Bartkaus teigimu, dabartinį rublio vertės kritimą lemia labai didelė dolerio paklausia Rusijos federacijoje (toliau – RF). Jo teigimu, dolerio paklausą lemia keli faktoriai.
„Paklausa dalinai formuojasi dėl ūkio subjektų poreikio įsigyti tam tikras prekes iš Vakarų pasaulio. Bet didele dalimi ji yra nulemta to, kad Rusijos partneriai iš Kinijos ar Indijos irgi reikalauja atsiskaitymų doleriais. Vadinasi, tam kad galėtum kažką nusipirkti iš dalies kinų ar indų, rusai privalo atsiskaityti doleriais. Kadangi dolerių paklausa yra didelė, o pasiūla maža, mes turime labai stipriai išaugusią dolerio paklausą ir vertę, lyginant su rubliu“, – sakė ekonomistas.
Siekdama suvaldyti paniką, RF centrinio banko vadovybė nusprendė per dieną padidinti palūkanų normą nuo 8,5 iki 12 proc. Ekonomisto teigimu, tai geriausias sprendimas, kurį tuo metu galėjo priimti centrinis bankas, nors ir neišsprendžiantis ilgalaikių problemų, su kuriomis susiduria Rusija.
„Tokius žingsnius ekonomistai padarė labai greitai ir operatyviai, tai nulems, kad labai sumažės importo paklausa. Sumažėjus importo paklausai, sumažės ir dolerio paklausa, dėl ko bus šiek tiek pristabdyta rublio griūtis. Rusų ekonomistai padarė geriausia, ką galėjo toje situacijoje padaryti. Bet neišspręsta esminė problema – atsiskaitymas doleriais“, – teigė ekonomistas.
Rusijos bandymai rasti alternatyvą doleriui – nesėkmingi
Praėjusiais metais Rusija žengė kelis žingsnius, bandydama atsisakyti dolerio – pavyzdžiui, pradėjo reikalauti atsiskaitymo už dujas rubliais. Ekonomisto teigimu, šie bandymai nebuvo sėkmingi, o panašūs bandymai ateityje ko gero irgi baigsis šnipštu.
„Atsiskaitymas už dujas rubliais labai išpūtė rublį, rublis tapo labai stipria valiuta, bet tai tapo kliūtimi, norint jiems surinkti pakankamą dolerių kiekį. Pamoka yra tokia – jie negalėjo per trumpą laiką sukurti alternatyvios atsiskaitymo valiutos, kuri būtų naudojama pasauliniu mastu, taptų alternatyva doleriui. Jie bandė kažką kombinuoti su rubliu, rupija ir juaniu, bet galiausiai tai pasibaigė, nes dalis Kinijos partnerių reikalauja mokėjimų doleriu“, – komentavo ekonomistas.
Bendras poveikis Rusijos ekonomikai – menkas
Ekonomisto teigimu, rublio nesėkmės didelės įtakos bendrai Rusijos ekonomikai nepadarė. Daug daugiau žalos Rusijai daro nuo karo Ukrainoje pradžios įvestos sankcijos.
„Jeigu kalbame apie bendrą poveikį ekonomikai – per paskutinius metus RF ekonomika smuko 2,1 proc. Jeigu lygintume šių metų antrą ketvirtį su praėjusių metų ir lygintume fizines apimtis, RF ekonomika yra išaugusi beveik 5 proc. Nedarbas yra tik virš 3 proc., tai yra istorinis nedarbo lygio dugnas. Darbo rinka yra itin užpildyta. Tuo tarpu užimtumas yra pasiekęs prieš COVID lygį, sulyginamas su tuo kuris buvo 2019 m. Tai signalizuoja, kad Rusijos įmonės turi užsakymų. Jeigu užsakymų neturėtų, darbuotojų jie nesamdytų, visi tie žmonės atsidurtų gatvėje. Įmonės persiorientavo, iš darbo su Vakarų pasauliu, į darbą su Azijos regionu“, – teigė ekonomistas.
Tuo tarpu Rusijai įvestos sankcijos ir toliau daro didelę žalą Rusijos ekonomikai. Tačiau, ekonomisto teigimu, geriau neturėti iliuzijų, jog sankcijos gali sugriauti rublį, ar Rusijos ekonomiką.
„Rusija turi technines problemas, kurios yra susijusios su sankcijomis. Ar sankcijos veikia? Akivaizdu, kad jos veikia. Ir jų poveikį mes matome dabar, kai jie yra priversti kelti palūkanų normą, norint stabilizuoti rublį. Bet niekada neturėkime iliuzijų, kad tik sankcijų pagalba galima Rusijos ekonomiką sugriauti per metus ar du. Klausimas, ar tai išvis įmanoma. Nereikia galvoti, jog sudarkius prekybines sąlygas ekonomika žlugs. Yra vidaus vartojimas, yra kitos rinkos. Tik sankcijos sukelia milžiniškus nepatogumus.“, – sakė ekonomistas.
„Įvedus daugiau sankcijų rublis sužlugdytas nebus. Naftos ir dujų sektorius buvo tas, kuris aprūpindavo Rusiją doleriais. Šis sektorius sudarydavo apie 80 proc. Rusijos BVP. Per pastaruosius metus dauguma valstybių masiškai atsisakinėjo rusiškų dujų, galutiniame rezultate dujų sektorius šiek tiek susitraukė. Bet susitraukimas nebuvo didelis ir kaip minėjau anksčiau, lyginant šių metų antrą ketvirtį su praėjusių metų antru ketvirčiu, Rusijos federacijos ekonomika išaugo beveik 5 proc.“, – papildo ekonomistas.
Rublio vertė dar kris
Ekonomistu teigimu, norėdami stabilizuoti rublį, RF centrinis bankas ateityje turės toliau kelti palūkanų normą.
„RF centrinis bankas palūkanų normą pakels tiek kiek reikia, kad rublis būtų stabilizuotas. Jei žiūrėtume iš jų pusės – jiems būtų naudingos bet kokios sankcijos, kurios atgrasytų RF įmonių prekių pirkimą iš vakarų pasaulio. Jie negali niekaip padidinti dolerių pasiūlos, bet norint stabilizuoti rublį ir neleidžiant infliacijai per daug išsiplėsti, jie gali sumažinti paklausą“, – sakė ekonomistas.
Nesukontroliavus Rublio vertės kritimo, Rusijos gyventojų lauktų kelios infliacijos sukuriamos pasekmės.
„Prekių kokybė, paslaugų kokybė, gaminių kokybė bus žemesnio lygio, nei ta, prie kurios jie yra įpratę. Tikrai nebus bado ar mirčių, bet su laiku RF pradės technologiškai atsilikinėti. Eilinius rusus krentančio rublio kursas palies ne tik paslaugų kokybės klausimais, bet ir kurs infliacinį spaudimą. Infliacijos metu smuks realios žmonių pajamos, smuks vidinė paklausa. Žmonės pradės mažiau pirkti, daugiau pinigų atidėti ateičiai“, – teigė ekonomistas.