Šią žiemą Lietuvos keliai barstomi druska iš Egipto, anksčiau ji buvo importuojama ir iš Maroko. Valdininkai tikino, kad šį kartą kelininkai žiemai ruošėsi iš anksto – lapkričio mėnesį įvedė prevencinį druskos barstymą keliuose. Visgi gyventojams ši priemonė, atrodo, kelia daugiau problemų nei džiaugsmo.
Beda pirštu į druskos perteklių: „Koks kiekis!“
Sausio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kokiomis sąlygomis ir kaip barsto sostinės gatves bei šaligatvius. Tačiau gyventojai ėmė piktintis, esą druskos išberiama labai daug, o ji graužia batus, žaloja gyvūnų letenas.
„Su jūsų druskom neįmanoma! Išgraužia viską – batus, automobilius, medžius, šuniukų pėdutes suėda. Kodėl su žvyru, smėliu apsieit neįmanoma? vistiek ta pažliugus sniego košė yra slidi. Sniego praktiškai nebuvo šiemet, bet druskos tai kaip už tevynę visur“, – po Vilniaus savivaldybės įrašu komentuoja vilnietė Rūta.
„Koks kiekis! Barstyta vakar kai buvo pliusinė temperatūra, o vakare pylė lietus. Gerai, kad šuo mažas, ant rankų nunešu iki Tauro kalno. Kitaip kojos iki žaizdelių...“, – dalijasi Rasa.
„Kasdien iš šuns letenų kratau druską prie durų, dar sočiai ir į namus parsineša, šaligatviai sausi kaip vasarą, kažkas baisaus“, – teigia Regina.
Vilniuje druską gatvėse barsto technika. Barstymas rankomis vykdomas tik ant laiptų ir kai kada viešojo transporto stotelėse bei konteinerių aikštelėse – tais atvejais, kai nėra galimybės naudoti techniką.
Visgi sostinės valdžia pripažįsta, kad neproporcingo barstymo atvejų pasitaiko.
„Dažniausiai taip nutinka, jei technika dėl kliūčių priversta judėti lėčiau, sustoti, kai yra šaligatvio nelygumų arba kai dėl stipraus vėjo druska pustoma, ypač atvirose vietose. Informaciją apie neproporcingo barstymo atvejus savivaldybė gauna iš situaciją nuolat stebinčių seniūnijų darbuotojų, taip pat gaunami pranešimai iš gyventojų.
Užfiksavus, kad druska išbarstyta neproporcingai ar netinkamai, rangovas įpareigojamas nedelsiant surinkti druskos perteklių“, – komentuoja savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas.
Druska kenkia augalams
Vilniečiai taip pat pastebėjo, kad druskų perteklius neretai susikaupia aplink medžius ir krūmus, pasodintus palei pėsčiųjų takus, o tai daro didelę žalą augalams.
Vilniaus universiteto mokslininkai dar prieš 14 metų išaiškino, kad druskos teršia pakelėse esantį dirvožemį. Dėl to keičiasi dirvožemio rūgštingumo arba šarmingumo rodiklis – pH, vyksta kitų dirvožemio procesų kaita. Druskos, susijungusios su transporto priemonių teršalais, dar labiau gadina dirvožemį.
Dėl to miestų gatvėse ir šalikelėse augančių medžių ir krūmų šaknų sistema pamažu silpnėja, kol augalai nudžiūva. Be to, kai kurie augalai pradeda anksčiau laiko mesti žiedus arba visai nepražysta.
Paklausus, kaip saugo miesto augalus, Vilniaus savivaldybė patikino, kad naudoja fanerinius skydus – želdynų pakraščiuose prie gatvės statomas tvoreles, kurios apsaugo želdinius nuo aptaškymo, kai pro šalį važiuoja transporto priemonės.
Taip pat šaligatvių barstymo metu želdiniai saugomi naudojant apsaugas ant barstytuvų.
„Dėl naudojamų apsaugų gali susidaryti įspūdis, kad kai kur barstoma juostomis, tačiau tai – nuo apsaugų atsimušęs druskos kiekis“, – teigia G. Grubinskas.
„Kai užfiksuojama, kad druska išberta ant augalų ar medžių šaknų, rangovai įpareigojami nedelsiant šį druskos kiekį surinkti. Gyventojams pastebėjus tokių atvejų, apie tai reikėtų informuoti savivaldybę arba seniūniją“, – priduria jis.
Paaiškino, kaip barsto gatves ir šaligatvius
Gyventojams dažnai kyla klausimų, kodėl gatvės barstomos, jei lauke pliusinė temperatūra ir nesninga. Pasak G. Grubinsko, sinoptikams prognozuojant kritulius arba plikledį, dar iki šių reiškinių pradžios vykdomi prevenciniai barstymai.
„Taip daroma, nes išberta druska jau formuojantis ledui jį iškart tirpdo ir tokiu būdu sumažinamos pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams kylančios rizikos“, – sako G. Grubinskas.
Kai prognozuojama lijundra ir plikledis, gatvės prevenciškai barstomos druska, jei yra poreikis – papildomai skaldele.
Kai prognozuojamas snygis iki 10 cm, prieš numatomą snygį prevenciškai barstoma druska, tuomet valomas sniegas ir barstoma druska.
Kai prognozuojamas snygis virš 10 cm, prieš numatomą snygį prevenciškai barstoma druka, snygio metu valomas sniegas, pasibaigus snygiui ir nuvalius sniegą vėl barstoma druska.
Šiaurės šalių pavyzdžiu neseks
Alternatyva druskai gali būti smėlis arba skaldelė. Visgi jie naudojami žymiai rečiau, neva dėl galimo pavojaus sveikatai.
„Smėlio ir druskos mišinys šaligatviams, takams, aikštėms, skverams, laiptams barstyti naudojamas rečiau, nes išdžiūvus dangoms smėlis yra nešiojamas vėjo ir dėl rizikos patekti į kvėpavimo takus gali kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai“, – tvirtina sostinės valdžia.
„Siekiame mažinti išbarstomos druskos kiekius, todėl rangovus pagal poreikį ir galimybes skatiname naudoti ir skaldelę“, – priduria ji.
Nors kelininkai žino apie neigiamą druskos ir mišinių poveikį, teigia, kad laikosi visų aplinkosaugos standartų. Todėl prie Skandinavijos kelių, kur naudojama marmuro ar granito skalda, pereiti kol kas neplanuoja.
„Užterštumas negali viršyti 3 procentų, reikalavimai nustatyti ir jie nesikeičia. Ta druska, kuri yra perkama, atitinka šiuos reikalavimus. Kiekvienais metais kyla klausimas dėl poveikio aplinkai, avalynei, metaliniams paviršiams“, – TV3 Žinioms sakė „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.
„Pereiname nuo smėlio ir druskos mišinio prie tik druskos tam, kad keliuose būtų mažiau taršos, mažiau dulkių ir greičiau būtų reaguojama į pasikeitusias oro sąlygas“, – pasakojo „Via Lietuva“ atstovas Martynas Gedaminskas.
