Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Tai reiškia, kad vietoj šiemet suplanuotų 2 su puse milijardo eurų, gynybai reikės skirti 5 ar net daugiau milijardų kasmet.
„Sutarėme, kad 2026—2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, kad per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. BVP finansavimo lygis“, – su šypsena istorinę žinią pranešė Gitanas Nausėda.
Ši suma reikalinga, kad iki 2030-ųjų mūsų kariuomenėje būtų sukurta divizija.
„Dabartinis planas negalvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, per kokį laikotarpį, ką yra realistiška įsigyti, ir iš sudėlioto biudžeto paskaičiavus ir gaunasi štai šie procentai“, – aiškino Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Planavo skirti 3 proc.
Šiems metams buvusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė suplanavo 2 su puse milijardo eurų biudžetą. Tai 3 procentai nuo BVP, o sprendimas ateityje skirti 5–6 procentus BVP reiškia, kad gynybos biudžetas iš esmės bus dvigubinamas. 5 procentai yra beveik 4 milijardai, 200 milijonų eurų. 6 procentai – 5 milijardai eurų. Tiesa, tikėtina, kad BVP augs ir toliau, tad kartu augs ir šios sumos. Iki 30-ųjų gynybai skirsime kelias dešimtis milijardų.
„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – kalbėjo Respublikos Prezidentas.
Lietuva jau dabar stojo į eilę pirkti tankų, šarvuočių, oro gynybos sistemų, taip pat ir naujų artilerijos pajėgumų, sraigtasparnių ir daugybės kitos naujos ginkluotės. Didesnis finansavimas reiškia, kad ginkluotė atkeliaus anksčiau.
„Turime susidėję detalų sąrašą, kur avansiniai mokėjimai paspartintų įrangos gavimą ir kada juos reikėtų įmokėti, tai kaip tik šis sprendimas šiandien leido dar labiau išplėsti šį sąrašą ir turėti daug ką anksčiau“, – sakė Krašto apsaugos ministrė.
Kone stambiausias pirkinys – tankų bataliono sukūrimas. Lietuva perka 44 vokiškus „Leopard“ tankus. Tankai, jų dalys, karių apmokymas ir reikalinga infrastruktūra kainuos beveik 2 su puse milijardo eurų.
„Dėl tankų, tai tikintis, kad turėsime pozityvų sprendimą, jau ir Berlyne su gamintojais, kadangi turėjau tą pokalbį, kad jei šiais metais įmokame avansą, tai tikrai galime juos gauti iki 2030 metų. Tai va, turime visus dabar patvirtinimus ir tuos avansus įmokėsime, taip pat ir už daugelį kitų sistemų“, – teigė D. Šakalienė.
Pinigus skolinsis
Nors šiemet gynybai konservatoriai suplanavo 2 su puse milijardo eurų, socdemai nusprendė skolintis papildomai.
„Šių metų biudžete yra numatyta, kad galime skolintis 800 milijonų eurų, tai bus padaryta, finansavimas gynybai sieks 4 procentus nuo bendrojo vidaus produkto“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Sprendimas kurti nacionalinės divizijos pajėgumą priimtas dar 2023-aisiais. Tačiau prezidentūra garsiai kritikavo Šimonytės Vyriausybę, kad ji tam neskiria pakankamai pinigų.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes gebėsime tai padaryti 2036–2040 metais“, – sakė tuometinis Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Tikrai sveikiname šitą sprendimą, bet kol kas tai yra tiktai kryptis, kol kas tai yra VGT nutarimas, kuris yra iš principo rekomendacinis ir turi būti pagrįstas realiais Vyriausybės sprendimais, ir tą veiksmų planą, kaip judėsime link tų 5–6 proc. BVP gynybai, jį reikia pamatyti. Ar tai bus mokestiniai sprendimai, ar tai bus skolinimasis“, – aiškino buvęs Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Būtent apie tai, iš kur Lietuva paims dešimtis milijardų – daug aiškumo nėra. Akivaizdu, kad nemažai teks skolintis, bet klausimas, ar to pakaks.
„Mes galėsime pasiekti tiktai perskirstydami resursus, atsisakydami galbūt nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse. Labai nenorėčiau ir manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad štai, krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas gyventojų su didėjančia mokesčių našta“, – teigė G. Nausėda.
Padarytų tai, ko nepadarė konservatoriai
Vis tik, jeigu socdemų Vyriausybei pavyks surasti reikiamus milijardus gynybai, jie padarys tai, ko nepadarė konservatoriai. Nors būtent konservatoriai reklamuojasi, kad neva jie iš visų partijų labiausiai rūpinasi šalies saugumu.
„Kai TS-LKD atėjo į valdžią, tuo metu gynybai buvo skiriama 1 mlrd. 100 mln. eurų. Šiandien skiriami 2,5 mlrd. Mes padidinome finansavimą gynybai 2,5 karto. Tai tą kelią, kurį mes pradėjome, matome, kad gali sėkmingai tęsti ir dabartinė Vyriausybė, kur mes juos tikrai sveikiname“, – prisiminė L. Kasčiūnas.
„Taip, šiandien buvo pareikšta labai stipri, vienbalsė politinė valia Lietuvai siekti tokio krašto apsaugos finansavimo, kuris ne žodžiais, o darbais įrodytų, kad mes labai rimtai suprantame grėsmes, kylančias iš nedraugiškų valstybių“, – aiškino Respublikos Prezidentas.
Su 3 procentų BVP finansavimu šiemet Lietuva atsilieka ne tik nuo lenkų, bet ir nuo estų bei latvių.
„Lietuva taps daugiausiai į krašto apsaugos finansavimą investuojančia valstybe, bet labai svarbu suprasti, kad viskas ne tik skirta parodomosioms akcijoms, bet, kad tai yra, pirmiausia, mūsų gilus suvokimas, kad siekiant maksimalaus atgrasymo efekto, privalome investuoti į savo gynybos pajėgumus ir juos stiprinti“, – sakė G. Nausėda.
Tiesa, VGT šiandien nepriėmė sprendimo dėl galimo pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Anot valstybės vadovų, reikia dar pasitarti su regiono kaimynėmis. Bet priimtas sprendimas į Kosovą taikos palaikymo misijai siųsti būrį mūsų karių – maždaug kelias dešimtis.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
