vgt

Antradienį Valstybės gynimo taryba (VGT) davė žalią šviesą tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimui. Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Po antradienį vykusio VGT posėdžio paskelbta, kad VGT pasiūlė sudaryti vokiškų tankų įsigijimo sutartį.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame ketinama diskutuoti dėl tankų įsigijimo. Kaip praneša Prezidentūra, VGT nariai posėdyje svarstys Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo ir stiprinimo klausimus, apžvelgs planus aprūpinti kariuomenės diviziją tankais ir pėstininkų kovos mašinomis. Taip pat bus įvertintas visuotinės gynybos koordinavimo ir mobilizacijos sistemos patikrinimas, svarstomi kiti valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo aspektai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) trečiadienį parėmė ketinimus karinei paramai Ukrainai kasmet skirti mažiausiai 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „VGT nariai pritarė, kad artimiausių trejų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama kariniam ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė, nei 0,25 proc. nuo BVP arba kas sudarytų šiandien dienos skaičiais skaičiuojant – 190 mln.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė, kad būtų kuriami du nauji nedideli poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose. „Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė dviejų (...) poligonų įsteigimui Tauragės ir Šilalės rajonuose. Numatomos vietos būtų tinkamos kuopos dydžio vieneto manevrui“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Kaip praneša Prezidentūra, VGT nariai posėdyje susipažins su karinės paramos Ukrainai teikimo situacija ir tolimesnės paramos planais. Taip pat susitikimo metu bus vertinamos mokymams ir poligonams tinkamos teritorijas, bus svarstomi kiti valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimai. Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais. Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Prezidentui pirmadienį šaukiant Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl dronų pajėgumų vystymo, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas teigia, kad šalies dronų pramonė galėtų gaminti daugiau, jeigu gautų didelių užsakymų. „Jeigu dabar bus padarytas pirmas užkūrimas (didelis užsakymas – BNS) gynybos pramonės dronų srityje, tai viskas normalizuosis ir mes turėsime gerai veikiantį laikrodį“, – pirmadienį LRT radijui sakė asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje ketinama aptarti ne tik šalies gynybos pramonės plėtrą, bet ir dronų įsigijimo iš Lietuvos įmonių galimybes, jų integraciją Lietuvos kariuomenėje, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Tomas Godliauskas. „Šiandien klausimą turime VGT, kur tikimės apžvelgti, kaip yra vystoma ir kaip planuojama dronų plėtra ir integracija Lietuvos kariuomenėje, kaip ji sąveikauja su Lietuvos gynybos pramone. Taip pat viena iš svarbių sričių – įsigijimai.

Viešoje erdvėje diskutuojant, ar racionalu skirti kelis milijardus eurų tankų įsigijimui, tam tikrų nesutarimų dėl šio klausimo detalių yra ir tarp konservatorių lyderių.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Į Vilnių sugužėjo kone 1900 ūkininkų su traktoriais ir miškovežiais. Dėl sunkinamų ūkininkavimo sąlygų valdžią keikiantys žemdirbiai ir miško savininkai sustatė savo techniką po Seimo ir vyriausybės langais. Protestuotojams pajudėjus link VIlniaus, vyriausybė ėmė žadėti naikinti savo įvestus kai kuriuos ribojimus žemdirbiams. Žada leisti laisvai naudoti žymėtąjį dyzeliną ir sumažinti  didžiausią pasaulyje naftos dujų akcizą.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Nors artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nekyla, antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė ir Valstybės gynimo tarybai (VGT) išsiuntė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją. „Mes labai tikimės, kad VGT svarstys, matome, kad bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimas Lietuvoje yra strateginė kryptis, kurią reikia vystyti.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Jo metu VGT nariai susipažins su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, svarstys principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Aptars divizijos kūrimą VGT tai pat vertins galimus finansinius ir ekonominius modelius pėstininkų divizijos pajėgumų įsigijimams.

Dar spalį nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti ketinusi Prezidentūra tikina, kad klausimą ruošiasi spręsti kitais būdais. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, siekiant spręsti šią problemą, prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos susitikimą su atitinkamais ministrais, teisėsaugos ir prevencijos institucijų atstovais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlys Valstybės gynimo tarybai (VGT) priimti sprendimą dėl dronų pajėgumų vystymo kariuomenėje. „NSGK pateiks Valstybės gynimo tarybai trijų–keturių puslapių non-paper (apmatus – BNS), kaip ir kokiomis kryptimis turėtų būti plėtojama bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių jiems pajėgumas Lietuvoje“, – BNS trečiadienį sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Kitais metais Lietuvoje bus surengtos didelio masto mobilizacijos pratybos, pirmadienį po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos didelio masto pratybas, patikrinti, kaip mūsų visa ši sistema veikia“, – teigė jis. Pasak patarėjo, VGT taip pat įvertino per dvejus metus nuveiktus darbus mobilizacijos srityje.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį patvirtino Valstybės gynybos planą, pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Kaip BNS penktadienį nurodė Prezidentūra, šalies pareigūnai aptars Valstybės gynybos planą, kuris įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“. Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja G. Nausėda.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) nariai buvo informuoti apie tai, kad galimybių papildomai skolintis gynybai kitų metų biudžete nebus, atsakydama į prezidento patarėjo priekaištus sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad lauks oficialių institucijų atsakymų į pasiūlymą Valstybės gynimo tarybai (VGT) spręsti dėl pasitraukimo iš kasetinius šaudmenis draudžiančios tarptautinės sutarties. Taip jis kalbėjo daliai politikų reiškiant abejones dėl pasitraukimo iš konvencijos. „Norėčiau gauti vis dėlto oficialius atsakymus su argumentais“, – BNS trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras, paklaustas, ar po kritikos ketina atsitraukti nuo siūlymo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetų pirmininkai remia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus svarstyti pasitraukimą iš kasetinę amunicija draudžiančios konvencijos. Pasak parlamentarų, Lietuva savo kariniame arsenale privalo turėti visas priemones, galinčias padėti atremti agresorių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymus Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti dėl pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Politikės teigimu, poreikio tai aptarinėti VGT formate nėra. „Tai, viso labo, diskusija.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą. Apie tai pirmadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“. Anot jo, ministerija laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų galėti naudoti ir Lietuva.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako informavęs Valstybės gynimo tarybą (VGT), jog viešai praneš apie planus pirkti vokiškų tankų. „Iš karto pasakiau, kad tas dalykas negali būti kaip nors įslaptintas, nes tai tiesiog neatitiktų įstatymų“, – žurnalistams ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje sakė jos vadovas. „Įsivaizduokite, atsirastų ta informacija apie mūsų ketinimus užsienio žiniasklaidoje. Tada visi atsisuktų, pasižiūrėtų – tai kodėl jūs nuslėpėte?“ – teigė jis.

Latvijos ir Estijos elektros perdavimo tinklų operatorės sako, jog 2025-ųjų metų pradžia yra anksčiausia galima bei techniškai ir ekonomiškai tinkamiausia Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa data.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pirmadienį įpareigojus Vyriausybę derėtis su Latvija ir Estija dėl pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos (BRELL) ir sinchronizuotis su Vakarų Europa 2025-ųjų pradžioje, vienus energetikos ekspertus tokia pozicija kiek nuvylė, kiti sako, kad tai gali būti apgalvotas ir logiškas sprendimas.

Valstybės gynimo taryba posėdyje svarstė elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją.  Valstybės gynimo taryba pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje.

Seimo opozicijai kritikuojant, kad penktadienį prasidėjus neramumams Rusijoje, Valstybės gynimo tarybos posėdis buvo surengtas tik sekmadienį, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad situacija buvo stebima, o posėdis įvyko laiku.  „Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako nenorintis vertinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimo perduoti Ukrainai tik artilerijos amunicijos, bet ne prašytų vokiškų haubicų ar vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų. Jis pabrėžė, kad svarbiausia šiuose sprendimuose yra vieninga politikų, karinės vadovybės pozicija.

Rusijoje prasidėjus dalinei moblizacijai, Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį tarsis dėl tolesnės paramos Ukrainai, toliau besipriešinančiai Maskvos invazijai. Tarybai pirmininkaujančio prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS sakė, kad per posėdį bus aptarta „saugumo situacija regione, paramos Ukrainai priemonės“. Apie VGT posėdį šalies vadovas vadovas praėjusią savaitę paskelbė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pranešus apie dalinę mobilizaciją jo šalyje.

Visuotinės karo prievolės klausimas bus aptartas Valstybės gynimo taryboje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, modelis turėtų atitikti Lietuvos infrastruktūros galimybes. „Dėl šaukimo mes tikrai apsvarstysime šį klausimą Valstybės gynimo taryboje. Manau, kad mūsų visuotinis šaukimas turi derėti su mūsų galimybėmis, mūsų infrastruktūra“, – Marijampolėje ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentūra toliau atmeta galimybę šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl koronaviruso vakcinos pirkimų, kaip to prašo Vyriausybė. Premjerui Sauliui Skverneliui penktadienį pareiškus, jog jis vis dar laukia prezidento Gitano Nausėdos atsakymo į jo prašymą rengti pasitarimą valstybės ir gynybos vadovų formatu, G. Nausėdos patarėjas pakartojo, kad to daryti neketinama.

Valstybės gynimo taryba (VGT) ketvirtadienį aptarė Lietuvos pasienyje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės (AE) rizikas ir sutarė stiprinti civilinės saugos aspektus, užtikrinti nesaugios elektros nepatekimą į Baltijos šalių rinkas. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigė, kad Lietuva privalo būti pasiruošusi grėsmėms, nors dabar yra pasirengimo planai, jie turi būti įgyvendinami praktiškai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo valstybei skolintis apie 30 mln. eurų, kad šalis šiemet užtikrintų įsipareigojimus skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. „VGT nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – žurnalistams po VGT posėdžio pirmadienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Valstybės gynimo taryba siūlo Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą, pagal politinių partijų sutarimą iki 2020 metų numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo uždaram Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo svarstomi strateginiai šalies nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai. VGT pritarė Vyriausybės pateiktam atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektui, kuriame atsižvelgta į saugumo aplinkos ir užsienio politikos pokyčius bei naujas grėsmes. VGT taip pat patvirtino grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šalinimo ir mažinimo 2011-2012 m. prioritetus.