Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško.
„Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.
Per vakar ir šiandien jau gavau tris tokius laiškus ir dar keletą nuo TVF (tarptautinio valiutos fondo, – aut. past.)“, – pasakoja Guoda.
Sukčių laiške rašoma, kad neva atrasta didelė klaida, kuri esą susijusi su paskyra ir prašo atnaujinti informaciją paspaudus jų atsiųstą nuorodą. Tokių el. laiškų ir nuorodų nereikėtų atidarinėti.
Tokie atvejai pavieniai
„Citadele“ banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jovita Bazevičiūtė teigia, kad tokie sukčių, apsimetančių banku, laiškai yra gana retas atvejis, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs.
„Pranešimų apie tariamai mūsų banko vardu gyventojams siunčiamus el. pašto laiškus, kuriuose kaip priedas atvaizduojamas dokumentas su galimai kenksminga nuoroda, arba pateikiama nuoroda, kurią paspaudus prašoma atnaujinti asmeninius duomenis, sulaukiame pavienių.
Kviečiame klientus išlikti budriems ir neatidarinėti el. laiškų priedų, nespausti atsiųstų nuorodų, jei nesate tikri, kas yra laiško siuntėjas“, – komentuoja J. Bazevičiūtė.
Banko atstovė taip pat prideda, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, jei laiškas pasirodė įtartinas:
„Įtarimų turėtų sukelti ir neaiškiai suformuluotas tekstas. Tekstas, parašytas su klaidomis. Jei kyla klausimų dėl gautos komunikacijos, visuomet rekomenduojame klientams susisiekti su banku ir pasitikslinti“, – pažymi J. Bazevičiūtė.
Sukčiai taikosi ir į kitus bankus
Portalas tv3.lt primena, kad neseniai sukčių auka tapo ir vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“. Prisidengę „Swedbank“ vardu, sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes apie priimtą prašymą dėl naujo įrenginio arba atliktą mokėjimą.
SMS žinučių tekstai gali būti skirtingi, tačiau visose žinutėse nukreipiama į pagalbaswedbank. com puslapį. Tai fiktyvus puslapis, atkartojantis interneto banko aplinką“, – rašoma oficialioje banko paskyroje socialiniame tinkle.
Tokias SMS žinutes gavusius gyventojus bankas prašo jas ignoruoti ir jokiu būdu nesuteikti jokių savo asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų.
„Gyventojus kviečiame išlikti budrius ir atidžiai vertinti bet kokius netikėtai gautus prašymus sms žinutėmis, el. laiškais ar socialiniuose tinkluose“, – nurodo bankas.
Lietuvos bankas taip pat neseniai įspėjo, kad pastaruoju metu stebima padažnėjusių atvejų, kai sukčiai, prisidengdami banko ar kitos finansų įstaigos vardu, siunčia pranešimus gyventojams, siekdami išvilioti asmens duomenis ar užkrėsti jų kompiuterius.
„Gyventojai būtų saugesni, jei tiesiog ignoruotų SMS žinutes ar el. laiškus, kuriuose prašoma atlikti skubų veiksmą, pavyzdžiui, atsisiųsti ataskaitą, aktyvuoti Smart-ID programėlę ar paspausti ant siunčiamos nuorodos. Visas su bankais ar finansų įstaigomis susijusias operacijas rekomenduojame atlikti tik per saugius, šių įstaigų interneto svetainėse nurodytus kanalus: internetinę bankininkystę, skambučių centrą ar programėlę,“ – pranešime cituojamas Lietuvos banko Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyriaus atstovas Vidas Žabinskas.
Tradiciniai kanalai, kuriais paprastai naudojasi sukčiai, gali būti el. laiškai, SMS žinutės, o kai kuriais atvejais ir socialiniai tinklai, ir skambučiai. Pagrindinis sukčių tikslas – įtikinti, kad siunčiamas pranešimas ateina iš gyventojui žinomo ir patikimo šaltinio. Po to paprastai prašoma atlikti tam tikrus veiksmus, po kurių galima prarasti asmeninius duomenis arba užkrėsti virusu kompiuterį.
