„Šios trys sąjungininkės yra NATO lyderės, skiriančios reikšmingą indėlį savo gynybos biudžetams (...), taip pat lyderės remiant Ukrainą tuo metu, kai ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – prieš susitikimą Vašingtone sakė A. Blinkenas.
Jis pabrėžė, kad reikia „padaryti dar daug darbo“ dėl Ukrainos paramos bei kuriant NATO ateitį.
Baltijos šalys ateinančiais metais siekia skirti 3 proc. BVP gynybos biudžetus, Lietuva šiuo metu tam skiria 2,75 proc. BVP, tačiau baigiant galioti vadinamajam bankų solidarumo įnašui, šiuo metu gynybos finansavimui ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.
Baltijos valstybės taip pat yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų vertinant indėlį pagal skiriamą dalį nuo biudžeto.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys mini 75-ąsias sovietų deportacijų metines, pabrėžė, jog šie prisiminimai leidžia geriau suprasti pastarųjų dienų vertybes: saugumą bei „klestėjimą, kurį pavyko pasiekti per dešimtmečius“.
„Taip pat – žvelgti į ateitį, kad tai nenutiktų ir vėl: nei mūsų valstybėse, nei kitose šalyse, kurios kovoja už savo saugumą, laisvę šiandien, kaip Ukraina ir Moldova, laukiančios priėmimo į Europos Sąjungą, ir Sakartvelas, kuris buvo užpultas 2008-aisiais“, – sakė G. Landsbergis.
Prieš tai pirmadienį G. Landsbergis ir Latvijos bei Estijos kolegos Krišjanis Karinis bei Margusas Tsahkna dalyvavo diskusijoje Hudsono (Hadsono) instituto analitiniame centre,
Kovo 25 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kartu su Latvijos bei Estijos kolegomis dalyvaus diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube (angl. „The National Press Club“) Vašingtone, vėliau ketina dalyvauti diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone.
Ministrai ketina aptarti Baltijos šalių ir JAV vaidmenį remiant Ukrainą, sulaikant Rusiją bei stiprinant NATO gynybą bei atgrasymą.
O rupinasi ukropais.bjauru.