Kaip minėjome ankstesnėje publikacijoje, nukentėjusiais pripažinti du jaunuoliai ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, jog jais ne kartą teisti recidyvistai G. Valatkevičius ir T. Dapkūnas pasinaudojo, juos išvežant į Vokietiją ir verčiant vogti įvairias prekes – žinoma, už šį „darbą“ aukos negavo nė cento.
Galiausiai pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, susidurta su akibrokštu – išvežimo į Vokietiją metu vos šešiolikos metų sulaukęs vaikinas, teismo posėdžio metu pradėjo pasakoti visai kitokią istoriją – teigė, jog kaltinami vyrai jį į Vokietiją tik pavežė, o toliau jis vogė savo valia. Esą jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, nes tokius parodymus duoti jį spaudė policijos tyrėjai.
Ikiteisminio tyrimo metu jaunesniojo vaikino motinos I.R. duoti parodymai palaikė pirminę sūnaus nupasakotų įvykių versiją, tačiau ir ji pakeitė parodymus. Staiga moteris pradėjo teigti, jog policijai parodymus ji davė girta ir nesuprato, ką tuo metu kalbėjo.
2018 m. vasario 20 d. parodymus pakeitė ir vyresnioji auka – jaunuolis rėmėsi panašia versija kaip ir anksčiau parodymus pakeitęs jaunesnis vaikinas ir tikino, jog policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus.
Visgi bylos nagrinėjimo eigoje galiausiai paaiškėjo, kas gi nutiko iš tiesų. Vyresnysis vaikinas Kauno tardymo izoliatoriuje savo advokatei papasakojo, jog T. Dapkūnas ir G. Valatkevičius grasino jį sumušti. Be to, jis kreipėsi ir į prokuratūrą – tiesa, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. liepos 8 d. nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prekybos žmonėmis aukoms pagalbą teikiantis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras taip pat 2020 m. sausio 29 d. raštu pranešė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje jaunuolis patyrė poveikį.
Neatmestina galimybė, jog ir kitiems liudininkams buvo daromas spaudimas – primename, jog parodymus pakeitė ir ne tik jaunesnioji auka, bet ir jo motina. Neoficialiais tv3.lt šaltinių duomenimis, jai galėjo būti duotas kyšis.
Visgi, savo poziciją prieš teismą stojo ginti tik vagysčių metu pilnametystės sulaukęs vaikinas – dėl poveikio darymo kitai aukai ar liudytojams, byla pradėta nebuvo.
Siekė pakeisti parodymus
Dėl poveikio darymo nukentėjusiajam, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose buvo pradėta nagrinėti byla, kurioje G. Valatkevičius buvo apkaltintas poveikio darymu aukai, nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskira byla buvo pradėta ir prieš T. Dapkūną – jam buvo pateikti tokie patys kaltinimai.
Bylos duomenimis, nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 19 d. Druskininkuose vykusių susitikimų metu, G. Valatkevičius siekė, jog auka pakeistų parodymus jo naudai – teisme nurodytų, jog iš tiesų į Vokietiją vos pilnametystės sulaukęs vaikinas išvažiavo dirbti, o E.V. asmens dokumentą, kuriuo išvežtas vaikinas naudojosi Prancūzijoje, jis rado pats. Priešingu atveju, jis grasino nepalikti aukos ramybėje – grasino, kad jis negalės Druskininkuose niekur ramiai praeiti, davė suprasti, jog savo grasinimus įvykdys.
Ir taip jis grasino ne kartą. Štai 2018 m. vasario 20 d. Kauno apygardos teisme vyko posėdis pagrindinėje, prekybos žmonėmis byloje. Dieną prieš, G. Valatkevičius, kartu su T. Dapkūnu, atsivežė auką į butą ir tuomet vaikinui nurodė, kokius jis parodymus turi duoti. Jam net buvo aiškinama, kaip jis turi atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kaip vėliau paaiškėjo, šis butas buvo išnuomotas moters, pagal verslo liudijimą besiverčiančios butų nuoma.
Kaip minėjome ankstesnėje publikacijoje, būtent šios dienos posėdyje vagysčių metu pilnametystės sulaukęs ir pakeitė parodymus, remdamasis panašia versija, kaip ir ta, kurią papasakojo kita auka – neva policijos pareigūnai jį vertė duoti parodymus.
Perėjo ir prie fizinio smurto
Tačiau išnaudotojams to neužteko. 2018 m. birželio 4 d. jie nusprendė kerštauti už anksčiau aukos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tą G. Valatkevičius ir jo bendrininkas informavo vyresnį vaikiną, kad jis turės jiems teisines išlaidas, kurias jie sumokėjo savo gynėjams prekybos žmonėmis byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme.
Jis atsisakė kompensuoti teisines išlaidas – tuomet jam tą pačią dieną buvo pasakyta prisistatyti automobilių aikštelėje.
Tarp 23 ir 23.30 val., nukentėjusiajam atvykus į nurodytą vietą, G. Valatkevičius ir jo bendrininkai ėmėsi fizinio smurto – bylos medžiagoje nurodoma, jog kietais, bukais daiktais buvo suduotas smūgis į kairiąją veido pusę. Išpuolio metu vaikinui dengiantis veidą, dar keli smūgiai pataikė į abi rankas, bei sprandą, suduotas ne mažiau kaip dar vienas smūgis į dešinįjį šoną. O G. Valatkevičiaus bendrininkas dar smogė ir į kairės kojos šlaunį ir kairės kojos pirštą, taip bendrais veiksmais padarydami aukai kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, paviršines muštines žaizdas dešiniajame klube ir kairėje šlaunyje. Teisme auka pasakojo, jog išpuolio metu smurtautojai toliau grasino.
„Tau bus viskas“, – anot aukos, šaukė vienas iš užpuolikų.
Šie sužalojimai buvo klasifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 str. – dėl to buvo pradėta atskira byla, nagrinėta šalia prekybos žmonėmis ir poveikio darymo bylos.
Teisme kaltės nepripažino
Kaip ir pagrindinėje byloje, šioje byloje nei vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino. G. Valatkevičius aiškino, jog birželio 19 d. viso labo nuvyko į Kauną, užsuko pas pažįstamą ten pavakarieniauti. O su užverbuotu vaikinu tą vakarą jis bute buvo tik dėl to, nes norėjo pasiūlyti jį kitą dieną pavėžėti iki teismo. Teisme G. Valatkevičius taip pat neigė, jog kada nors buvo grasinęs aukai, o ir apie kitus jo bendrininkų susitikimus su auka laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d. iki vasario 19 d., jis taip pat nieko nežinojo. Nieko G. Valatkevičius nežinojo ir apie birželio 4 d. įvykdytą sumušimą.
Poveikį darė ir kiti išnaudotojai
Nors vienoje iš dėl poveikio darymo pradėtų nagrinėti bylų kaltintas būtent G. Valatkevičius, visgi byla buvo pradėta ir prieš T. Dapkūną.
Teisme prekybos žmonėmis auka liudijo, jog kartą prie Kybartų pataisos namų jį paėmė tamsiu automobiliu atvykęs asmuo, kurio jis nepažinojo – pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, vaikinas bausmę šioje įkalinimo įstaigoje atliko iki 2018 m. sausio 3 d.
Vėliau vaikinas suprato, kad nepažįstamasis vairuotojas pažįsta T. Dapkūną, mat asmuo vykęs į Leipalingį, galiausiai užsuko į T. Dapkūno sodybą. Pokalbio sodyboje jis neprisiminė, tačiau teigė, jog vėliau ne kartą susitiko su T. Dapkūnu.
Vieną kartą jie susitiko netoli krantinės, susitikime dalyvavo ir G. Valatkevičius. Vyrai aiškino, kad jam reikia pakeisti parodymus Kauno apygardos teismo byloje. Anot vaikino, du vyrai per daug nesiplėtė ir sakė, jog ką reikia, pasakys vėliau. Jis su abiem vyrais susitikdavo kas porą dienų, bent kartą per savaitę – visi šie pokalbiai buvo apie bylą. Vaikinas teisme teigė, jog dėl daromo psichologinio spaudimo, jis prastai miegojo naktimis, nepasitikėjo žmonėmis.
Maža to, poveikį galėjo daryti ir kiti asmenys, nesusiję su prekybos žmonėmis byloje teisiamais G. Valatkevičiumi ir T. Dapkūnu. Štai ir vaikinui būnant įkalintu Marijampolės pataisos namuose, kitas kalinys jam liepė byloje pakeisti parodymus. Iš pradžių jis sutiko, tačiau perkėlus jį į Kauno tardymo izoliatorių, apie šiuos grasinimus jis papasakojo savo advokatei. Netrukus jis buvo sumuštas vėl – šį kartą Pravieniškių pataisos namuose.
Pakeitė parodymus, nes buvo apsvaigęs nuo narkotikų
Kiek ironiška, tačiau bylose, kuriose G. Valatkevičius ir T. Dapkūnas kaltinami poveikio darymu, taip pat buvo keičiami parodymai.
Jau kiek vėliau, 2018 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teisme vyko teisiamasis posėdis pagrindinėje prekybos žmonėmis byloje. Ir staiga auka nebeprisiminė, kas ir kaip jį sužalojo birželio mėnesį. Vaikinas pradėjo teigti, jog buvo girtas, nežino, kodėl G. Valatkevičių ir T. Dapkūną įvardijo kaip smurtautojus, kaip pats teigė – „prikalbėjo nesąmonių“.
Tuo metu jis teigė, jog nebemano, kad jam buvo daromas poveikis. Neva jo požiūris pasikeitė tada, kai jis pradėjo atsigaudinėti nuo narkotikų – teisme jis aiškino, jog tris mėnesius vartojo amfetaminą ir marihuaną, todėl ir išsigalvojo parodymus.
Vaikinas atsiėmė beveik visus duotus parodymus – teigė, jog į Kauną atvažiavo pats, negalėjo paaiškinti, kas jam patarė pasakyti, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų už advokato pagalbą.
Liudininkų pasakojimai sustiprino išnaudotojų versiją
Kaip ir įprasta, šioje byloje taip pat buvo apklausiami liudininkai. Bene visi šių liudytojų parodymai vedė link nusikaltėlių stumiamos versijos – neva jie nekalti, o jiems nepalankūs parodymai buvo duoti, mat prekybos žmonėmis auką duoti parodymus spaudė pareigūnai, žadėję mažesnę bausmę.
Štai vienas iš liudininkų pasakojo, jog prekybos žmonėmis auka tapusį vaikiną pažįsta, anksčiau buvo draugai, nors vykstant teismo posėdžiui, jau nebendravo. Ir šiam buvusiam draugui auka papasakojo tą patį, ką pasakojo teisme keičiant parodymus – kad „pripjovė grybą“, policijos pareigūnams davė kažkokius parodymus, nes jam buvo grasinama, jog sės į kalėjimą, dabar dėl to gailisi.
Teisme liudijo ir iki T. Dapkūno sodybos vaikiną pavėžėjęs vairuotojas. Nors jis teisme ir teigė, kad pažįsta T. Dapkūną, visgi jis aiškino, jog jaunuolis viso labo sumokėjo jį nuvežti į Kauną, o apie pokalbius tarp T. Dapkūno ir recidyvisto aukos jis nieko nežino.
Dar vienas liudytojas pasakojo, jog nors apie aukai darytą spaudimą girdėjo kalbas Druskininkuose, jis ir iš pačios aukos girdėjo, jog prekybos žmonėmis auka tapęs vaikinas buvo spaudžiamas tyrėjų – neva jie jam pažadėjo, kad bus palengvinta bausmė.
Galiausiai prakalbo ir butą vasario 19 d. išnuomojusi moteris. Tačiau ir ji nelabai turėjo ką pasakyti – tik papasakojo, kad butą išnuomojo T. Dapkūnui. Bet kokios kalbos virė bute, ji nežinojo.
Neįtikėtinas teismo sprendimas
Reziumuojant, prekybos žmonėmis auka tapęs jaunuolis pasakojo, jog jam daugybę kartų buvo grasinama, jis buvo sumuštas, bijojo pasirodyti Druskininkų gatvėse. Ir viskas tam, kad jis pakeistų parodymus. Ką jis vėliau padarė ne tik pagrindinėje prekybos žmonėmis byloje, bet ir byloje, pradėtoje dėl poveikio darymo, pradėdamas pūsti dūdą į nusikaltėlių melodiją. Na, o išnaudotojai savo kaltę kategoriškai neigė.
Nusikaltėliams padėjo ir tai, jog pagal Lietuvos įstatymus, nukentėjęs asmuo privalo duoti parodymus, o štai kaltinamieji parodymų išvis gali neduoti, arba tai padaryti po aukos ir liudininkų duotų parodymų. Taip nutiko ir šiuo atveju: smurtą prieš auką taikę išnaudotojai parodymus davė paskutiniai – išsireikalavę iš aukos jiems palankius parodymus, jie susikūrė įtikinantį pasakojimą.
Atrodytų, jog bylą nagrinėjusiam teisėjui turėtų kilti pagrįstų klausimų, kodėl auka taip dažnai keičia parodymus – negi visiškai nieko neprisimena? Visgi bylą, kurioje G. Valatkevičius kaltintas poveikio darymu išnagrinėjusi teisėja Edita Dambrauskienė priėmė netikėtą sprendimą – visiškai išteisino G. Valatkevičių, tiek dėl poveikio darymo, tiek dėl suorganizuotos egzekucijos. Tokią pačią teismo išvadą išgirdo ir T. Dapkūnas, atskirai nagrinėtoje byloje.
Teismas suabejojo ne tik aukos duotais parodymais šioje byloje, bet ir duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu.
„Ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, nes apklausos metu buvo užduodami menami klausimai, į daugelį klausimų nukentėjusysis arba atsakyti nenorėjo, arba klausiamų aplinkybių neprisiminė. Teismo nuomone, šių nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys“, – rašoman nuasmenintoje teismo nutartyje.
Argumentuodamas, jog aukos parodymai yra nepatikimi, teismas pilnai patikėjo G. Valatkevičiaus pasakojimais, pagal kuriuos jis su minėtu vaikinu 2018 m. sausio-vasario mėnesiais nesusitikinėjo, poveikio nedarė.
Teismas nusprendė, jog pasitikėti teisme liudijusia auka negalima.
„Aukščiau nurodyti nukentėjusiojo parodymuose esantys prieštaravimai, neatitikimai, nukentėjusiojo parodymų kaita sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu dėl jam, naudojant prievartą, daryto poveikio pakeisti parodymus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Nukentėjusiojo parodymai dėl jų prieštaringumo laikomi nepatikimais, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo G. Valatkevičiaus naudai“, – rašoma nuasmenintoje teismo nutartyje.
Teismas konstatavo, jog remiantis 2018 m. birželio 23 d. specialisto išvada, vaikinui. tikrai buvo nustatyti kūno sužalojimai, o specialisto išvadoje rašoma, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti aukos. nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
Visgi teismas nusprendė, jog šiuos sužalojimus sukėlė ne G. Valatkevičius ir jo sėbrai.
Teismas ir vėl kartojo, jog aukos pasakojimo nepagrindžia liudininkų parodymai – maža to, teismas abejojo ir jaunuolio patirtais sužalojimais – neva vieno smūgio nepakanka, norint sukelti tokios sužalojimus, kokie buvo nustatyti.
„Taip pat nėra aišku, kokiu būdu hematoma galėjo susidaryti viršutinės lūpos srityje ir kodėl nebuvo nustatyti sužalojimai metalinėmis ar medinėmis lazdomis nukentėjusiajam smūgiuojant į sprandą ir rankas, jam, kaip jis nurodė, rankomis dengiantis galvą. (Auka, tv3.lt pastaba) nurodė, jog į veidą jam buvo smūgiuota lazda vieną kartą, todėl mažai tikėtina, jog smūgiuojant pagaliu vieną kartą į veidą, galėtų būti sužalotas ir akies vokas, ir viršutinė lūpa“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas išvis abejojo, kam gi nukentėjusiajam reikėtų keisti parodymus, kai tai jis padarė 2018 m. vasario 20 d. – gerokai anksčiau, nei įvyko egzekucija. Nors turėtų būti akivaizdu, jog parodymus išnaudotojai galėjo prašyti keisti ir ne vieną kartą.
„Atskirai pažymėtina ir tai, kad iš karto po nurodyto įvykio priėjęs pareigūnui S. V. nurodė, jog buvo sumuštas todėl, jog jo buvo reikalaujama pakeisti parodymus. Tačiau akivaizdu, jog parodymus jis jau buvo pakeitęs 2018 m. vasario 20 d. teisiamajame posėdyje, todėl nesuprantama, kokius parodymus nukentėjusysis vėl privalėjo keisti“, – konstatuojama teismo nutartyje.
Galiausiai, kaip minėjo teismas išteisino G. Valatkevičių, neįrodžius, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat baigėsi ir T. Dapkūno bei A. Micevičiaus bylos, kurios buvo nagrinėtos atskirai.
Temidė antrą kartą nepagailėjo
Ši rezonansinė nutartis netrukus buvo apskųsta – šiame etape įsitraukė ir prokuratūra. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorei Gabijai Večerinskienei pateikus apeliacinį skundą.
Apeliaciniame skunde prokurorė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. ir priimti naują nuosprendį: pripažinti G. Valatkevičių kaltu, padarius nusikalstamą veikas pagal BK 233 str. 3 d. ir BK 140 str. 1 d., subendrinus bausmes skirti 2 metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Panašų skundą prokurorą pateikė ir dėl 2022 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, pagal kurį T. Dapkūnas, kaip ir G. Valatkevičius, pirmos instancijos teisme buvo išteisintas dėl poveikio darymo aukai ir anksčiau aprašyto išpuolio. Prokurorė taip pat prašė T. Dapkūnui paskirti subendrintą 2 metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bylos nagrinėjimo metu, prokurorė laikėsi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas itin smulkmeniškai vertinęs nukentėjusiojo parodymus, tokio vertinimo dėl kitų proceso dalyvių neatliko, jų parodymais nesuabejojo ir jais rėmėsi kaip patikimais, priimdamas nuosprendį. Prokurorė taip pat akcentavo, jog nukentėjusysis kaip asmuo, turintis pareigą duoti parodymus, negali atsisakyti jų duoti, kaip gali tą padaryti įtariamieji ar kaltinamieji (ką šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu padarė G. Valatkevičius).
„Visus kartus (auka, tv3.lt pastaba) privalėjo duoti parodymus ir juos davė. Viso baudžiamojo proceso metu buvo atlikta apie dešimt apklausų“, – skunde teigė G. Večerinskienė.
„Tuo tarpu G. Valatkevičius, ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus, juos davė tik teisminio nagrinėjimo metu, kai buvo susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, išklausęs visų liudytojų parodymus, todėl jam nebuvo sudėtinga pasirinkti tokią versiją, kuri būtų priderinta prie jau surinktos baudžiamosios bylos medžiagos ir galėtų padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – argumentavo prokurorė.
Anot prokurorės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepatikėjo aukos duotais parodymais. Pavyzdžiui, pirmos instancijos teismas patikėjo sukčių pasakojimais, jog visgi auka paskambino ir prašė būti pavežamas nuo pataisos namų – iš tiesų, auka net neturėjo galimybės paskambinti telefonu.
„Apklausiamas teisme (nukentėjęs vaikinas, tv3.lt pastaba) nurodė, kad jis neturėjo galimybės paskambinti ir paprašyti jį parvežti, nes iki paleidimo iš pataisos namų buvo laikomas „karceryje“, iš kur nėra jokios galimybės paskambinti. Šios nurodytos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo patvirtintos ir oficialiu (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštu“, – pastebėjo prokurorė.
Galiausiai, Kauno apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, prokurorės skundą tenkino iš dalies – G. Valatkevičiui paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Panašiai susiklostė ir T. Dapkūno likimas – tiesa, jam buvo paskirta griežtesnė bausmė. Kauno apygardos teismas jam paskyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Be to, abiejose bylose nukentėjusio vaikino civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies – smurtautojai turės sumokėti 1000 eurų žalai atlyginti.
Paskutinė akistata
Apeliacinio teismo nutartis, kaip ir įprasta, įsigaliojo iš karto. Visgi, tai netenkino griežtesnės bausmės susilaukusio T. Dapkūno. Jis netrukus po nepalankaus sprendimo pateikė kasacinį skundą, pasitelkęs ypatingą advokatą.
T. Dapkūno advokatu rašant skundą tapo Giedrius Danėlius, anksčiau 16 metų dirbęs prokuratūroje, 4 metus buvęs ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovu. Primename, jog nukentėjusio vaikino advokatė šioje byloje buvo antrinės pagalbos advokatė Ingrida Maldeikienė – tad gynybos jėgos šioje byloje buvo absoliučiai nelygios.
Visgi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacinio skundo netenkino – taip ir baigėsi ši liūdnai pagarsėjusi byla.
Trečioje dalyje papasakosime apie prekybos žmonėmis bylos finalą – kokio gi teismo atpildo susilaukė prekeiviai žmonėmis. Taip pat papasakosime, kaip toliau susiklostė šios istorijos veikėjų likimai.
