Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.
Sparčiai mažėja studentų
Nuo 2017 m. į universitetus galėjo būti priimami tik stojantieji, kurių konkursinis balas siekė bent 3, o į kolegijas – 1,6 balo. 2018 m. siekiantys gauti valstybės finansuojamas vietas universitetuose turės būti surinkę bent 3,6 balo, o kolegijose – bent 2 balus. Jau šiemet 3,6 balo kartelė bus taikoma visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo pasirengimo mokėti už studijas.
Nors 2017 m. bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo beveik tiek pat stojančiųjų, kiek ankstesniais metais, dėl taikytų reikalavimų įstojusiųjų skaičius 8 proc. sumažėjo, rodo naujausi duomenys.
„Studentų skaičius akivaizdžia krito. Skaičiuojant per 6 metus jis krito beveik trečdalius. Niekas nesikeičia taip sparčiai, kaip studentų skaičius. Labiausiai krito pirmosios pakopos studentų, kiek mažiau – antrosios“, – pristatydamas duomenis kalbėjo MOSTA vadovas Ramojus Reimeris
Jis atkreipia dėmesį, kad labiausiai krito skaičius studentų, kurių studijų valstybė nefinansuoja. Priimtų į kolegijas ir gavusių finansavimą studijoms universitete studentų skaičius beveik nesikeitė, o valstybės nefinansuojamas vietas universitetuose priimta penktadaliu mažiau nei 2017 m.
„Atsitiko įdomus dalykas – per ilgą laiką stebime, kad mokančių ir nemokančių už studijas studentų skaičius institucijose tapo panašus“, – pastebėjo R. Reimeris.
MOSTA prognozuoja, jog vien dėl numatytų stojimo reikalavimų 2018–2019 m. bendras priimtųjų į aukštąsias mokyklas skaičius mažėtų apytiksliai 10 proc. per metus. Įstoti į universitetus galėtų 8–11 proc. mažiau asmenų, į kolegijas – 13–16 proc.
Daugėja geriau besimokančių
Per trejus metus su mažu (mažesniu nei 4) konkursiniu balu į kolegijas priimtų studentų dalis sumažėjo 8, į universitetus – 19 procentinių punktų, o nuo praėjusių metų – atitinkamai 5 ir 9 procentiniais punktais.
„Stebime, kad stojantieji ateina geriau pasirengę studijoms. Konkursinio balo įvedimas lėmė, kad smarkiai augo studentų, kurie buvo pasirengę 8 ir daugiau balų, augo dalis nuo 6 iki 8. Vyksta viena esminių transformacijų – stoja daugiau geriau pasirengusių studentų. Kolegijose tai taip pat vyksta, tiesa, mažesnėmis proporcijomis“, – sakė R. Reimeris.
2014 m., kai vienintelis minimalus reikalavimas siekiantiems aukštojo išsilavinimo buvo vidurinės mokyklos baigimą įrodantis brandos atestatas, nė 4 balų buvo nesurinkę 70 proc. įstojusiųjų į kolegijas, o 2017 m. – 62 proc. 2014–2017 m. priimtųjų į universitetus surinkusieji mažiau nei 4 balus sudarė atitinkamai 29 ir 11 proc.
Kolegijų studentai labiau patenkinti
Kiek daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos studentų rekomenduotų savo studijų programą, o vienas iš penkių – nerekomenduotų, rodo „Eurostudent VI“ apklausos rezultatai.
Kolegijų studentai yra dažniau patenkinti studijų proceso aspektais nei studijuojantys universitetuose. Kolegijų studentai taip pat yra labiau patenkinti studijų programos sandara (58 proc., palyginti su 46 proc.) ir administracijos požiūriu į studentą (61 proc.). Šiais dviem aspektais nepatenkinti daugiau kaip penktadalis universitetų studentų.
Antrosios pakopos studentai dažniau patenkinti studijų ir paskaitų tvarkaraščio organizavimu, o pirmosios pakopos studentai – dėstymo kokybe.
