Žiniasklaidos paramos modelio pertvarka pirmadienį pristatyta Kultūros ministerijoje.
„Galėjo ir anksčiau tie dalykai įvykti, <...> tačiau nėra kitos išeities, kaip tik galvoti apie pokyčius“, – pristatyme kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.
Pasak jo, apie pertvarka būtina dėl pasikeitusios kultūrinės, regioninės, internetinės žiniasklaidos aplinkos, reklamos rinkos ir vartotojų poreikių.
Ministro teigimu, šiuo metu žiniasklaidai paramą skirstantis Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) nebegali atliepti poreikių, o tą puikiai pademonstravo koronaviruso pandemiją, kai fondas, dėl savo sandaros, negalėjo lanksčiai reaguoti į kardinaliai pasikeitusią situaciją.
„Tai nėra tas įrankis, kuriuo šiandienines problemas mes galėtume spręsti“, – tvirtino S. Kairys.
S. Kairys tikino, kad pertvarka užtikrins reikiamą lankstumą esant ekstremalioms situacijoms. Ministras pristatė, kad bus kuriama nauja žiniasklaidai finansavimą teikianti įstaiga – Medijų rėmimo fondas, kuris pakeis SRTRF.
Visgi SRTRF kol kas taip pat nebus pamirštas, jis ir kitąmet skirstys lėšas žiniasklaidai, o fondo dydis padidintas vienu milijonu eurų. Kaip teigė S. Kairys, SRTRF piniginės gylis nebuvo didintas jau gerą dešimtmetį.
Galės gauti ir atskiri žurnalistai, LRT programos finansuojamos nebus
Detaliau naująjį fondą pristatė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius. Anot jo, paramos žiniasklaidai pertvarka apims ir tokias technines detales kaip, pavyzdžiui, naujos sąvokos – periodinis, kultūros periodinis leidinys – ir draudimą remti žiniasklaidos priemones. Iki šiol žiniasklaidos priemones remti negalėjo tik valstybės institucijos, siūloma, kad remti žiniasklaidos negalėtų ir savivaldybės ir jų įstaigos.
Siūloma, kad naujojo fondo lėšomis būtų remiami ne tik viešosios informacijos rengėjai, bet ir skleidėjai ar atskiri fiziniai asmenys – žurnalistai. V. Gasparavičius teigė, kad šis finansavimo pobūdis būtų skirtas tiriamosios žurnalistikos atstovams, o konkretus žurnalistas gautų stipendiją.
V. Gasparavičiaus tvirtinimu, keisis ir pats principas, kaip bus skirstomos fondo lėšos. Iki šiol pinigai skirstyti žiniasklaidos rūšies pagrindu. Siūloma keisti, kad pinigai būtų dalinami atsižvelgiant į remiamą turinį. Pasak jo, į paramą negalėtų pretenduoti visuomeninio transliuotojo – LRT – rengiamos programos ar transliuotojo eteryje transliuojamos programos.
Viceministras akcentavo, kad fondo funkcijos būtų ne tik lėšų skyrimas, bet ir jų administravimas, žiniasklaidos lauko tyrimų ir apžvalgų vykdymas, pasiūlymų teikimas, tad tikslas yra, kad Medijų rėmimo fondas būtų ne tik paramos skirstytojas, bet kompetencijų centras.
Parengtame projekte numatoma, jog fondas rems tris pagrindines programas: naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos, kultūrinės žiniasklaidos ir regioninės žiniasklaidos. Taip pat bus remiamos ir kitos programos, fondo tarybos parengtos atsižvelgiant į visuomenės informavimo kultūros raidos ir plėtros prioritetus ir patvirtintus fondo dalininkų.
V. Gasparavičius akcentavo, kad koronaviruso pandemijos metu SRTRF negalėjo greitai reaguoti, teko imtis kitų sprendimų, tad naujajam fondui paliekama daugiau lankstumo, jei iškiltų ekstremali situacija.
SRTRF fondas šiuo metu turi 20 dalininkų, kas, anot ministerijos atstovų, trukdė veiksmingai fondo veiklai. Naujasis fondas turės tris dalininkus – Kultūros ministeriją, Visuomenės informavimo etikos asociaciją bei Kultūros periodinių leidinių asociaciją. Nors dalininkų sumažės, fondo taryba plėsis – vietoje dabar esančių 7 tarybos narių siūloma formuoti 10 narių tarybą.
Viceministro teigimu, vasarą pertvarka turėtų būti teikiama Vyriausybei, Seimas jos imtųsi rudens sesijoje, o naujasis fondas savo veiklą pradėtų nuo kitų metų. SRTRF rugsėjo mėnesį paskutinį kartą vykdytų šaukimus paramai gauti, o naujasis fondas 2023 m. liepą vykdytų papildomos paramos šaukimą. Nuo 2024 m. SRTRF galutinai baigtų savo egzistavimą ir paramos žiniasklaidai funkciją pilnai į savo rankas perimtų Medijų rėmimo fondas.
Tikisi, kad neužstrigs
Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovė Vaiva Žukienė teigė, kad ginčų dėl pertvarkos būta nemažai, tačiau potencialūs paramos gavėjai laukia naujojo fondo.
„Atėjo laikas, kai tas fondas <...> yra laukiamas Lietuvos žiniasklaidos“, – kalbėjo ji.
V. Žukienė išreiškė lūkestį, kad pertvarka neužstrigs nei Vyriausybėje, nei Seime.
Žiniasklaidai trūksta sveikatos
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas teigė, kad į pertvarką žvelgia pozityviai, o tai, kad pristatomas naujasis fondas, rodo, kad buvo prieita konsensuso. G. Norvilas teigė, kad situacija žiniasklaidos rėmime yra bloga, o pokyčiai turėjo įvykti prie 10–15 metų.
„Žiniasklaidai tos sveikatos, kaip žiniasklaidai, trūksta. Tas naujas modelis tą sveikatos lygį pakeltų“, – sakė G. Norvilas.
Tai kam dar vyniojate žodžius į vatą, sakykite tiesiai šviesiai: PIŠas pirks žurnalistus.
Čia naujas Razmos kūrinys? Prieš artėjančius Savivaldos, Prezidento ir Seimo rinkimus.
Užuojauta visoms konservams oponuojančioms partijoms. Visi - opozicinės partijos ir visuomenės dalis kurie nekonservatnikai, maldaukime, kad G. Žiemelis nusipirktų Delfį, kitaip net tiems demokratijos likučiams amžiną atilsį galime sugiedoti.
