Depresija susirgusi 21-erių vilnietė Rugilė pasakoja, kad pirmasis suvokimas, jog jos savijauta nėra paprastas liūdesys, atėjo tuomet, kai mergina pastebėjo, jog jai sunku susikaupti pokalbių metu, vilnietė nebesijautė komfortiškai būdama su savimi, o einančios dienos prarado prasmę.
„Dažnai jaučiausi taip, lyg būčiau trečias asmuo, nesijaučiau savame kūne. Dienos tapo vienodos, apatiškos, nereikšmingos“, – sako Rugilė.
Mergina atsiveria, kad susirgus depresija jai taip pat pasidarė be galo sunku būti tarp kitų žmonių, problemų atsirado ir su atsakomybių laikymųsi – prasidėjo mokslų vengimas, panikos priepuoliai, artimųjų atstūmimas, ir grėsmės jausmas kiekviename gyvenimo žingsnyje. Net kasdienės veiklos, tokios kaip pakilimas iš lovos ar dantų valymas tapo be galo sunkios. Situaciją komplikavo ir tai, kad dėl depresijos Rugilei pablogėjo ir kitos sveikatos problemos – suintensyvėjo mažakraujystė, dermatitas, egzema ir įvairios alergijos.
Rugilė atsimena, kad kol jos draugai ir artimieji mąstė apie ateitį, ji pati jautėsi neturinti vizijos net rytojaus dienai, o tam, kad apsimestų, jog mergina moka būti laiminga, prasidėjo didelis piktnaudžiavimas alkoholiu.
„Aš bėgau nuo savęs, nuo savo liūdesio ir absurdo ir radau prieglobstį alkoholyje, nors psichiatras mane įspėjo, kad per savaitę nederėtų gerti daugiau, negu trijų bokalų alaus. Man tapo sunku priimti sveikus sprendimus, todėl rinkausi tai, kas buvo patogiausia – vartoti alkoholį ir save pripildyti tuštuma, kuri, ironiška, mane privertė pasijusti pilnesne“, – prisipažįsta mergina.
Vilnietė sako, kad su depresyviomis mintis ji gyveno apie trejus metus, o pagalbos kreipėsi tuomet, kai suprato, kad nebegali atskirti laiko, realybės ir vaizduotės mišinių. Rugilė dalinasi, kad gydymo procesas buvo ilgas ir sudėtingas – teko atsisakyti santykių su žmonėmis, kurie iššaukdavo alkoholio piktnaudžiavimą.
„Kai pajaučiau progresą, pagaliau pradėjau galvoti apie savo ateitį ir nebijojau sulaukti rytojaus. Pamačiau save iš naujos pusės. Pradėjau save ir savo laimę statyti į pirmą vietą. Tapau nuoširdesnė su savimi ir atviresnė su draugais net jei tas atvirumas ir ne visada būna suprantamas. Iki šiol ne kartą tenka sau priminti, kad nesu blogas žmogus, kad nesu našta ir kad nesu niekam skolinga pasiteisinimo dėl savo laimės. Po daug metų antipatijos, aš šiandien turiu vilties“, – atvirauja Rugilė.
Psichologė paaiškina, kaip atpažinti šiuos žmones
Depresijos įveikimo centro įkūrėja ir labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) psichologė Aušra Mockuvienė pasakoja, jog depresijos kamuojamą žmogų dažnai galima atpažinti iš to, jog jam nebepatinka veiklos ir pomėgiai, kurios iki tol buvo malonios. Sutrinka miegas, apetitas, asmeninė higiena, atsiranda energijos trūkumas, nebesinori bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, išgyvenamas menkavertiškumas ir didelis kaltės jausmas, o galiausiai kyla mintys apie savižudybę.
Psichologės teigimu, norint padėti artimajam, kuris turi depresijos požymių, itin svarbu atkreipti dėmesį, jog depresyvus asmuo yra matomas ir išgirstas.
„Visų pirma, galima atkreipti dėmesį į tai, kad matote, jog žmogus pastaruoju metu pavargęs, prislėgtas, verksmingas ar panašiai. Galima klausti, kaip jis/ji jaučiasi, kaip gyvena pastaruoju metu ar reikia pagalbos arba ją pasiūlyti. Matyti ir kalbėti apie tai, kad matau, kaip jaučiasi mano artimas žmogus gali būti svarbus pirmas žingsnis “, – komentuoja specialistė.
Tiesa, Aušra sako, kad neretai pasitaiko ir situacijų, kuomet žmogus nenori ieškoti pagalbos, tad svarbu, jog rūpestis ir pagalbos siūlymas būtų išreikštas daug kartų. Taip pat reikėtų suprasti, kad kiekvienam ligoniui yra priimtini skirtingi gydymo būdai, kurių gali būti įvairių – nuo savipagalbos galimybių iki vaistų ar psichologinės paramos. Psichologė pastebi, jog kartais gali tekti susitaikyti ir su žmogaus pasirinkimu niekur nesikreipti.
Labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) iniciatorius Dalius Stankevičius pasakoja, kad jo labdaros fondas organizuoja 10 savaičių savipagalbos programą internetu, kurios metu žmonės mokosi iš naujo pamilti kasdienius dalykus, o A. Mockuvienė priduria, jog daugiausiai dėmesio programos metu yra skiriama moksliškai pagrįstiems, efektyviems būdams padėti sau.
„Kiekvieną savaitę aptariama po naują gyvenimo būdo temą: mitybą, dienotvarkę, įkyrias neigiamas mintis, fizinį aktyvumą, šviesą, miego sutrikimus, bendravimą, traumas, laimės ir vertybių ryšį“, – sako D. Stankevičius.
Labdaros sumanytojas atkreipia dėmesį, kad fondas taip pat siekia atkreipti ir visuomenės, kuri prisidėdama finansiškai, gali suteikti galimybę žmonėms, neturintiems finansinių galimybių kreiptis į specialistus, tačiau gyvenantiems su tam tikrais emociniais sunkumais ar skirtingomis depresijos formomis, sulaukti reikiamos gydytojų pagalbos.
„Perskaitę įvairias žmonių istorijas, drauge su psichologais nusprendžiame, kuriems žmonėms, pagal emocinį rodiklį ši pagalba yra reikalingiausia. Žinoma, viskas priklauso ir nuo visuomenės indėlio, nuo surinktų lėšų, nes vienam žmogui suteikti 10-ies savaičių nemokamą programą kainuoja 100 eurų“, – sako D. Stankevičius.
D. Stankevičius pasakoja, kad per pastaruosius dvejus metus, kuomet buvo organizuojamas fondas, buvo išgelbėta per 100 žmonių gyvybių.
Prisijungti prie programos gali visi, jaučiantys nuolatinį nerimą ir liūdesį, Dalius pabrėžia, kad šioje programoje verta dalyvauti tiems žmonėms, kurie nežino, kur eiti, ko siekti, tačiau nori pasijusti geriau. Užregistruoti į šią programą galima ir savo artimąjį.
Norintys suteikti finansinę paramą labdaros fondui #nebe(NORIUGYVENTI), tai gali padaryti skambindami trumpuoju telefono numeriu 1402, skirdami 3 eurus ar atlikdami didesnę auką interneto svetainėje www.skirtingosspalvos.lt. Fondui aukoti galima iki vasario 29 d.
Daugiau informacijos apie pačią programą ir tai, kaip ją gauti, žmonės gali sužinoti apsilankę interneto svetainėje: www.skirtingosspalvos.lt/nebenoriugyventi2024 arba rašydami laišką el. paštu: [email protected]
