„Jeigu kalbėti apie nuotekų valymą, tai man čia buvo naujiena, nes su tuo nebuvau susidūręs. Nežinojau, kad nuotekų valymas yra bendrovei problema, nes tas klausimas kai buvau valdyboje išvis nebuvo keliamas“, – ketvirtadienį teismui sakė V. Juška.
„Buvo keliamas klausimas dėl atskirų remontų, remontams kažkas sutrikdavo, reikėdavo paremontuot, bet kad kardinaliai būtų sakoma, kad kažką nepadarom, man toj srity buvo naujiena“, – sakė buvęs viceprezidentas.
Jis teigė pats apie nuotekų problematiką sužinojęs tik iš spaudos, nes jau nebedirbo įmonėje.
V. Juškos teigimu, esant problemoms, valdyba skirdavo lėšų remontui, buvo sprendžiama 2019 metais iškilusi kvapų problema Dumpių teritorijoje, Klaipėdos rajone, kur valomos bendrovės nuotekos.
V. Juška bendrovės valdyboje dirbo nuo 2010 metų, „Grigeo“ ėjo viceprezidento pareigas, buvo atsakingas už pirkimus ir logistiką. Retkarčiais jis teigė apsilankydavęs ir Klaipėdoje. Anot jo, valdyba kasmet susirinkdavo ne mažiau nei dvylika kartų, išklausydavo pateiktus klausimus, svarstydavo įvairius projektus, tarp jų ir investicinius.
„Supratimo neturiu“, – paklaustas, kas valdyboje buvo atsakingas už nuotekų klausimą, teigė V. Juška.
„Apie nuotekas, jei turit galvoje valymą, išvalymą, nepamenu nė vieno tokio konkretaus posėdžio tuo klausimu. Remontui prašydavo skirti lėšų – buvo tokių tik dalykų“, – sakė buvęs viceprezidentas.
Grasino valdybai
Jo teigimu, dėl nuotekų problematikos į valdybą nesikreipė nei tuometinis vadovas Vidas Beržonskis, nei gamybos vadovas Jonas Garalis.
Valdybos narys pasakojo dalyvavęs minimų vyrų atleidimo procese. V. Beržonskis, anot jo, elgėsi santūriai, o J. Garalis – „labai emocingai, kėlė balsą, grasino“.
„Pirmiausiai – valdybos pirmininkui, ir visiems kitiems. Nieko konkretaus. Nedrįstu detalizuoti“, – teismui kalbėjo V. Juška.
Dėl kilusių emocijų atleidimo procese, anot jo, dalyvavo ir įmonės apsaugos darbuotojai, juos iškvietė valdybos nariai.
„Grigeo Klaipėda“ byloje anksčiau liudijęs ilgametis bendrovės vadovas V. Beržonskis patvirtino žinojęs apie išleidžiamą nevalytą vandenį į Kuršių marias. Jis teigė apie tai daug kartų kalbėjęs su valdybos pirmininku, dabar kaltinamuoju Gintautu Pangoniu, tačiau, V. Beržonskio teigimu, tuo metu nuotekų valymo ir jų išleidimo į aplinką problemos sprendimas būdavo vis nukeliamas tolimesniam laikui.
Tuo metu buvęs „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovas J. Garalis ankstesniuose teismo posėdžiuose teigė kėlęs klausimą apie nuotekų valymą ir su juo susijusias investicijas, tačiau įmonė lėšų skirti esą nesutiko.
J. Garalis ir V. Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jie abu jau davė parodymus teisme. Vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.
2019 metais J. Garalis buvo atleistas iš „Grigeo Klaipėdos“, o V. Beržonskis iš pareigų pasitraukė savo valia.
Įtampa bendrovėje kilo ėmus įtarti, kad vyrai buvo susiję su medžiagų, dažų ir krakmolo, pirkimu, kurios buvo brangesnės. Įmonė anksčiau skelbė, kad buvo perkamas pigesnis produktas, klastojami dokumentai, perklijuojama etiketė ir taip produktas paverčiamas brangesniu, o skirtumas, kaip teigta, galėjo „nusėsti“ lengvatinių mokesčių zonoje registruotoje įmonėje, susijusioje su minėtais vyrais.
Darbo ginčų inspekcija pripažino, kad J. Garalio atleidimas buvo neteisėtas. Prokuratūra tuomet atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, jos poziciją palaikė ir „Grigeo Klaipėdos“ skundus nagrinėję teismai.
Buvusiems darbuotojams bendrovė yra iškėlusi civilinius ieškinius, kuriuose siekia prisiteisti 2,8 mln. eurų.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti „Grigeo Klaipėdai“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
