Politologo, RESC direktoriaus Lino Kojalos teigimu, kalbai pasirinktas laikas ir vieta – ne atsitiktinumas. Pasak L. Kojalos, Bidenas norėjo pasiekti ir žmones, nesekančius JAV užsienio politikos aktualijų.
„Nėra atsitiktinumas, kad J. Bideno kalba buvo tokia simboliška, pasakyta iš Ovaliojo kabineto, pačiu geriausiu laiku, kad ją galėtų pamatyti ir tie žmonės, kurie galbūt neseka tarptautinės politikos aktualijų, – kad jie galėtų išgirsti tą argumentą, jog JAV parama yra kertinė tiek Ukrainai, tiek ir Izraeliui“, – sakė L. Kojala.
L. Kojalos teigimu, Bidenas taip pat siekė pabrėžti, jog paramos nutraukimas pareikalautų daugiau aukų, nei jos tęsimas.
„Jeigu tos paramos nebebus, tiekimas kažkokiu būdu nutrūks, tai galės pareikalauti ir dar didesnių aukų, vertinant iš JAV perspektyvos. Nes jau bus kalbama ne tik apie ekonominę, karinę, politinę paramą, bet galbūt ir apie tiesioginį įsikišimą į karo veiksmus, ko kol kas amerikiečiai nedaro ir siekia to išvengti“, – teigė L. Kojala.
Bidenas siekė sulaukti respublikonų paramos
Savo kalboje prezidentas Bidenas taip pat pasirinko kalbėti ne tik apie Ukrainą ir Izraelį – paminėta buvo ir sienos su Meksika statybos, parama Indijos regionui. Pasak L. Kojalos, toks sprendimas svarstyti daug klausimų vienu metu priimtas ne be reikalo – taip siekiama įtikti respublikonams, kurie galbūt prieštaraus paramai Ukrainoje, bet palaikys kitus Bideno siūlymus. Iš viso Bidenas paprašė milžiniško 105 mlrd. JAV dolerių saugumo paketo, įskaitant 61 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai ir 14 mlrd. JAV dolerių Izraeliui. „Prezidento Bideno kalboje mes girdėjome ir naują taktinį elementą, apie kurį kalba ir dalis respublikonų, ypač priskirtinų centristinei tradicijai. Tai siekis apjungti kelis skirtingus klausimus, ko Bidenas ir prašė kongreso, sakydamas, kad parama yra reikalinga ir Izraeliui ir Ukrainai, sienos su Meksika statybai, paramai Indijos regiono valstybėms. Kitaip tariant, Bidenas siūlo ne kiekvieną klausimą svarstyti atskirai, bet galbūt 100 mlrd. vertės paketą susieti su šiomis keturiomis temomis, tikintis, kad nepaisant to, jog dalis respublikonų prieštarautų paramai Ukrainai, jie vis tiek balsuotų už tokį paketą, nes numatytos lėšos sienos saugumui stiprinti. Galbūt tai nėra optimaliausias sprendimo būdas, tiek Ukraina, tiek Izraelis bus patenkinti“, – paaiškino L. Kojala.
Pasak L. Kojalos, Bidenas taip pat imasi lyderystės, norėdamas pademonstruoti savo politinius sugebėjimus, kas bus svarbu ateinančių rinkimų metu. Be to, didesnės paramos skyrimas dabar leistų rečiau svarstyti paramos klausimus.
„Manau tai susiję su tuo, kad Bidenas grįžo iš Izraelio, pademonstruodamas lyderystę išvykdamas į valstybę, kuri buvo užpulta teroristų. Jis tarsi jungia Izraelį su Ukraina. Prisiminkime, jog prezidentas Bidenas vyko ir į Kijevą, nepaisant to, kad ne visos saugumo struktūros JAV pritarė tokiam žingsniui. Tai ko gero irgi yra tam tikra aliuzija į būsimuosius prezidento rinkimus. Viena iš didžiausių Bideno silpnybių yra tai, kaip vertinamas jo gebėjimas atlikti pareigas, reikalaujančias didelės krūvio tolerancijos, didelio pasirengimo, tame tarpe ir fizinio pasirengimo, atlaikant intensyvias keliones, sprendimų priėmimo procesus“, – teigė L. Kojala.
Nepaisant šių aplinkybių, L. Kojalos teigimu, vizitas nebuvo toks sėkmingas, kokio tikėjosi JAV prezidentas.
„Ypač tai lemia neįvykę susitikimai su arabų šalių atstovais: Jordanijos lyderiu. Susitikimas galėjo turėti didžiausią potencialą politinių sprendimų paieškų link. Dabar tai neįvyko, teko apsiriboti menkesniais pasiekimais – ribotas humanitarinės pagalbos patekimas į Gazos ruožą per Egiptą, susitikimai su Izraelio lyderiais. Tas simbolizmas nėra smulkmena, tas vizitas galėjo būti dar sėkmingesnis, bet įvykiai, susiję su ligoninės sprogdinimu ir daugybės civilių žūtimi, neleido tam įvykti. Politinės pastangos ateityje, turės būti dar intensyvesnės“, – pabrėžė L. Kojala.
Keičiasi požiūris Izraelio atžvilgiu
L. Kojala taip pat pabrėžė, jog galime matyti besikeičiantį JAV požiūrį Izraelio atžvilgiu – dabar JAV akcentuoja Izraelio demokratiškumo aspektą. Esą bet koks Izraelio atsakas turi būti matomas ir per demokratijos prizmę, tad Izraelis negali vadovautis tik strateginiais tikslais.
„Anksčiau būdavo reiškiama visokeriopa parama Izraeliui – tai nėra dalykas, kuris dabar pasikeitė. Bet atsirado ir antrasis elementas – kiekvienoje kalboje paminima ir tai, kad reikia spręsti humanitarinius klausimus, vengti civilių aukų, išreiškiamas lūkestis Izraeliui kaip demokratinei valstybei – kad bet koks atsakas, kurį galiausiai nuspręs priimti Izraelis, bus svarstomas ir šiuo aspektu. Izraelis turės pademonstruoti, kad veiksmai nebus daromi tik turint strateginį tikslą sunaikinti teroristus.
Biudžete atsirado ir 100 milijonų dolerių, kurie yra skirti humanitarinei pagalbai Gazos ruožui. Aišku, tai nekeičia strateginės JAV laikysenos. Bet, matyt, kad ta retorika, kurią girdime ir iš Europos šalių, taip pat yra girdima Izraelyje“, – sakė L. Kojala.
Vis dėlto, paramos mastai išlieka gana kuklūs. Net ir Ukrainai skiriama dalis nesiekia 10 proc. viso JAV gynybos biudžeto, o Izraeliui skiriama parama yra dar gerokai mažesnė.
„Ukrainai buvo iki šiol skirta apie 70 mlrd. dolerių, o metinis JAV gynybos biudžetas yra apie 880 mlrd. dolerių, taigi parama nesiekia dviženklio procentinio skaičiaus, bet tikrai atitinka JAV strateginį interesą. Be abejo, Rusija kaip grėsmė buvo konstatuojama visą laiką, šiuo atveju Ukraina nereikalaudama JAV tiesioginio karinio įsitraukimo, jie pasiekia tuos tikslus. Kalbant apie Izraelį, kalbame apie dar kuklesnius skaičius – įprastai buvo skiriama vos 3 mlrd. dolerių, dabar prašoma 14 mlrd. Matyt tos sumos nėra esminis akcentas. Matyt ne veltui girdime iš Bideno teiginį, kad jeigu tai išaugs į kai ką daugiau nei tik finansinę paramą, tokiu atveju JAV kaštai bus tik dar didesni“, – teigė L. Kojala.
Paramai Ukrainai – siekis išvengti ateities problemų ir tiesioginio konflikto
„Jeigu nesustabdysime Putino apetito valdžiai ir kontrolei Ukrainoje, jis neapsiribos tik Ukraina“, – taip paramos Ukrainai apibūdino Bidenas. Pasak L. Kojalos, šis teiginys adresuojamas JAV piliečiams, kurie pavargo nuo nesėkmingų JAV karų Afganistane ir Irake.
„Manau, kad ši žinutė yra labai nuosekli, mes ją girdėjome jau ne kartą. Tai irgi yra susiję su teze, kurią iš J. Bideno girdime jau ne kartą, kad JAV savo karių į Ukrainą nesiųs, neprasidės ilgi nauji karai, kurių taip nenori JAV piliečiai po Afganistano, Irako. Šie karai kainavo trilijonus dolerių ir taip pat nusinešė daugybę amerikiečių gyvybių. Tad Bidenas teigia, jog link šito nėra judama – jo teigimu, reikia toliau remti Ukrainą, kad ji toliau galėtų gintis pati, toliau remti Izraelį, kad jis galėtų gintis pats. Antraip, jeigu taip nebus daroma, jeigu paramą nutrūks, galbūt daliai amerikiečių galės atrodyti, kad yra sutaupomi pinigai, bet tai užprogramuos problemas, kurių sprendimui vien investicijų, milijardų dolerių nepakaks“, – sakė L. Kojala.
Bideno kalboje buvo paminėtos ir Baltijos šalys. Pasak L. Kojalos, tai bandymas amerikiečiams priminti, jog Putino ambicijos gali siekti ir šalis, kurias JAV yra įsipareigojusi ginti.
„Baltijos šalys čia buvo panaudotos kaip pavyzdys – jeigu tai, ką Rusija daro Ukrainoje lemtų Kremliaus sėkmę, karas turėtų potencialą plėstis. Ir Rusijos imperinės ambicijos jau apimtų tas šalis, kurioms JAV yra įsipareigojusios ginti visais įmanomais lygmenimis.
Manau, ši žinutė turi potencialo būti pagauli, nes ji nėra savaime suprantama daugybei amerikiečių, kuriems tarptautinės politikos temos nėra pagrindinis prioritetas“, – pabrėžė L. Kojala.
Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ žiūrėkite išsamiau:
