Politikas tai vadina spaudimu už nepalankią koncernui veiklą.
„MG Baltic“ yra padavęs valstybę į teismą už, jo nuomone, neteisėtus veiksmus renkant ir viešinant žvalgybinę informaciją.
Koncernas teigia, kad naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės rodo akivaizdų V. Bako piktnaudžiavimą turimais NSGK pirmininko bei Seimo nario įgaliojimais bei veikimą juos viršijant.
Anot jo, V. Bakas neteisėtai išviešino, panaudojo ir sąmoningai klaidingai interpretavo žvalgybos duomenis, prisidengdamas viešu interesu, tenkino išimtinai asmeninius politinius interesus.
„MG Baltic“ remiasi naujojo NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko teiginiais, kad V. Bakas komitetą buvo pavertęs savo individualia įmone.
D. Gaižauskas taip pat kritikavo Seimo nario sprendimus viešinti parlamentinį tyrimą apie verslo poveikį politikai panaudojant žvalgybinius duomenis. Be to, jis tvirtino, kad žvalgybinės informacijos negalima lyginti su teismo nuosprendžiais.
„Atsakovas V. Bakas, piktnaudžiaudamas įgaliojimais ir manipuliuodamas nepatikrintina žvalgybine informacija, grubiai pažeidė esminius demokratinės teisinės valstybės principus. Pasitelkdamas valstybės prievartos aparatą siauriems asmeniniams populistiniams interesams padarė didelę žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai valstybei“, – BNS persiųstame pranešime cituojama „MG Baltic“ advokatė Solveiga Palevičienė.
Jis tvirtino, kad žvalgybinė informacija negali būti pagrindu konstatuoti vieno ar kito asmens teisinį statusą, o nekaltumo prezumpcijos pažeidimas politikams kuria stiprias prielaidas „dar vienai laimėtinai bylai Strasbūro teisme“.
V. Bakas BNS sakė, kad tokiais veiksmais „MG Baltic“ siekia diskredituoti pernai NSGK atliktą parlamentinį tyrimą ir bauginti politikus, kurie išaiškino koncerno veiksmus.
„Aišku, kad bandoma parodyti visiems, kurie ketina gilintis į oligarchų interesus, kad su jais bus dorojamasi“, – teigė politikas.
„Kodėl ponas Gaižauskas įsitraukė į koncerno gynybą ir jo teiginiai atsiduria ieškiniuose, man sunku pasakyti. (...) Šiuo atveju jis sąmoningai ar nesąmoningai bendradarbiauja su koncernu“, – pridūrė jis.
„Čia yra desperacija tiek „MG Baltic“, tiek politikų, kurie jiems talkina“, – kalbėjo V. Bakas.
Ieškinį prieš valstybę yra pateikęs pats koncernas ir pernai paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose minimi asmenys – buvęs prokuroras Ramutis Jancevičius, „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, LNK televizijos vadovė Zita Sarakienė, buvęs koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.
Šioje byloje valstybei atstovauja Seimo kanceliarija, Vyriausybė, kitos institucijos. Kaip atsakovas įtrauktas ir VSD direktorius Darius Jauniškis.
Ieškovai kaltina valstybę ir VSD vadovą neteisėta veikla daugiau nei 13 metų rinkus ir po to paviešinus su jais susijusią informaciją. Jie taip pat teigia, kad verslo įtaką politikai tyręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiurkščiai pažeidė jų garbę ir orumą.
Atskiroje byloje „MG Baltic“ yra padavęs į teismą VSD. Koncernas siekia pripažinti, kad žvalgybos pažymose esanti informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo dalykinę reputaciją.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pernai perduotuose VSD raštuose fiksuoti „MG Baltic“ atstovų pokalbiai, minima, kad koncerno veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kad koncernas papirkinėjo ir šantažavo politikus.
„MG Baltic“ žvalgybos duomenis vadina nuomonių ir prielaidų kratiniu.
Remdamasis pažymomis, Seimo komitetas suformulavo parlamentinio tyrimo išvadas, jas 2018 birželį patvirtino Seimas.
„MG Baltic“ pirmos instancijos teisme taip pat yra laimėjęs bylą prieš V. Baką, politikas pripažintas padaręs žalą koncerno reputacijai.
Parlamentaras šį sprendimą apskundė, tačiau byla aukštesnės instancijos teisme dar neišnagrinėta.
Dar kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, koncernas ir buvęs jo viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius politikams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui ir kitiems už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą. Baudžiamosios bylos kaltinamieji neigia padarę nusikaltimus.
