Sociologinio tyrimo duomenimis, 19,2 proc. gyventojų pasinaudos proga paaukoti kariuomenei, 60,5 proc. – nepasinaudos.
Dar 20,3 proc. respondentų tikina šiuo klausimu nuomonės neturintys.
Krašto apsaugos ministras sako, kad nepaisant didesnės neaukosiančiųjų dalies apklausos duomenys jį nuteikia pozityviai.
„Penki šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų būtų pasiruošę savanoriškai aukoti krašto apsaugai. Čia yra galimas nemažas indėlis į krašto apsaugą“, – BNS teigė ministras.
„Ar aš tikiuosi, kad tai bus kažkoks didelis pokytis finansavime? (...) Nesu tuo tikras, sunku pasakyti“, – sakė jis.
Žada viešinimo kampaniją
Komentuodamas apklausos rezultatus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys teigia, jog apie būsimą galimybę paaukoti dar nėra plačiai žinoma.
„Bet, aišku, galime traktuoti ir plačiąją prasme, ar piliečiai būtų linkę duoti ekstra pinigų iš savo kišenės greta mokamų mokesčių. Klausimas yra, kaip interpretuosime šiuos duomenis“, – BNS sakė politologas, karybos ekspertas.
„Jei traktuosime taip, ar jūs būtumėte linkę mokėti papildomai iš savo lėšų savanoriškai, jei taip žiūrėti, tai tada yra klausimas, kur matosi piliečių atsargumas ir neentuziazmas“, – teigė jis.
Pasak docento, galbūt daugiau žmonių sutiks aukoti, jeigu lėšos bus renkamos konkretiems įsigijimams, o ne bendrai kariuomenei.
Tą patį pripažįsta ir ministras L. Kasčiūnas.
„Žmonėms, matyt, reikia aiškaus ryšio tarp jų investicijos, jų paramos ir ryšys turi būti su tuo, koks pajėgumas bus sukurtas. Oro gynybos didesnis pajėgumas bus sukurtas, dronai, ar antidronai, pėstininkų kovos mašinos“, – sakė jis.
„Galėsime labai aiškiai pasakyti, prie ko galima prisidėti, pavyzdžiui, trumpojo nuotolio sistemų „Piorun“ įsigijimo. Žmonių pinigai būtų skirti dalinai kompensuoti kontraktą. Dar jų pinigai galėtų būti skirti modernaus kario koncepcijos stiprinimui. Variantų daug yra, bet mes dabar negalim planuoti, nes nežinom, kiek pinigų bus. O kryptį, į ką bus investuojama, mes tikrai padarysime“, – kalbėjo ministras.
L. Kasčiūnas sakė, kad ministerija planuoja rengti galimybės aukoti viešinimo kampaniją, ji galėtų prasidėti spalį ir vyktų socialiniuose tinkluose, interneto portaluose. Anot ministro, galimai būtų ieškoma ir projekto informacinių rėmėjų.
Lemia politinės simpatijos
Apklausa rodo, kad labiausiai galimybe paaukoti kariuomenei naudotųsi iki 39 metų aukštąjį išsilavinimą turintys bei didesnes pajamas gaunantys vilniečiai, dirbantys specialistais, tarnautojais, aptarnaujančiais ar techniniais darbuotojais.
Aukoti krašto apsaugai mažiausiai pasiryžę aukoti asmenys nuo 50 metų, turintieji žemesnį išsilavinimą, mažiau uždirbantys asmenys, pensininkai ir bedarbiai, gyvenantieji kaimuose ir mažesniuose miestuose.
Anot tyrimo, noriau aukotų valdančiųjų Laisvės partijos ir konservatorių rinkėjai. Pasyviausiai į iniciatyvą žiūri Regionų, „Nemuno aušros“, Darbo partijų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos simpatikai.
„Atkreipkime dėmesį, kad visgi vėlyvą pavasarį ir vasarą vyko prezidento, Europos Parlamento rinkimai ir, nori nenori, partinis profiliavimas galėjo turėti įtakos ir šitos apklausos rezultatams“, – kalbėjo D. Šlekys.
„Pasak jo, dalis atliktų tyrimų rodo, jog nuomonių gynybos klausimais atskirtis tampa siejama su žmonių pasirinkimais, už ką balsuoti.
„Tai reiškia, jog jeigu (...) noriu turėti stiprią Lietuvos kariuomenę, bet esu socdemų rinkėjas, aš skeptiškai ir neigiamai žiūrėsiu į bet ką, ką pasiūlo konservatoriai, net jei tai sustiprins Lietuvos kariuomenę“, – kalbėjo docentas.
„Tas pradeda vis aiškiau matytis. Šiuo atveju nebesvarbu kiek yra geras pasiūlymas, bet jeigu tai pasiūlys Kasčiūnas, Landsbergis, konservatoriai, valdančioji dauguma, aš iš principo atmetu, nes tai yra nesąmonė“, – teigė ekspertas.
LRT televizija yra skelbusi, jog pernai savanoriškomis sutartimis krašto apsaugai paaukota apie 7 tūkst. eurų. Tuo metu iš 2023 metų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei buvo skirta 268 tūkst. eurų.
Programėlę kariuomenei paremti žadama kurti po sprendimų didinti gynybos finansavimą.
Tikslūs apklausos rezultatai:
„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:
Ar pasinaudosite galimybe paaukoti krašto apsaugai per mobiliąją programėlę, kurią šiuo metu kuria Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos?
Atsakymai:
1. Taip, pasinaudosiu – 19,2 proc.
2. Ne, nepasinaudosiu – 60,5 proc.
3. Neturiu nuomonės – 20,3 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko liepos 11–21 dienomis. Jos metu apklaustas 1 tūkst. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų 29 miestuose ir 45 kaimuose. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.
Reikia rūpintis, kad klestėtų ūkis, būtų teisingai surenkami ir paskirtomi biudžeto pinigai.
O kur didieji "lyderiai"- OSVOBODYTELIAI? - Lietuvos? - nuo lietuviu? - OŽYS, jo debiliai, grybės, --broileriai, kumelės?
Jie tik tarpusavyje varžosi, kuris didesnis...- dėdulė ryškiai atsilieka, ji pirmas aplenkė jo išpera anukelis, kuri dabar atrodo jau aplenke ir kumelė...
Tvartas ir banda klesti, LR išvagiamiama greituoju budu...- o TEMIDĖS niekas neištraukia iš po tvartelio mėšlo.
Jei nesukvailinti piliečiai išrenka protingus ir padorius žmones į valdžią, valdžia tas lėšas tam ir naudoja. Jei sukvailinti išrenka mulkius ir sukčius, biudžeto pinigai yra beatodairiškai švaistomi ir vagiami.
Neoliberalė M.Tečer to nesuprato. Ir 80-90% lietuvių to nesupranta. Nesupranta viešųjų finansų esmės ir kodėl valdžią reikia rinkti atsakingai. Rinksim bet ką, mūsų valstybės pinigai bus tratinami ir grobstomi.
2020 m. rinkom bet kaip ir bet ką...