Vaikščiojome po Antakalnio ir Rasų kapines. Juose galima rasti iškiliausių Lietuvos asmenybių kapus.
Aprašyti žmonės vienaip ar kitaip buvo nusipelnę Lietuvai. Kviečiame pasižvalgyti, kaip Lietuvos elitas yra pagerbtas po mirties.
ANTAKALNIO KAPINĖS
Antakalnio kapinės Vilniuje buvo įkurtos prieš daugiau nei du šimtus metų – 1809 m. Iš pradžių tai buvo keturios atskiros kapinės, skirtos kariams, našlaičiams, Pirmojo pasaulinio karo aukoms ir pasauliečiams laidoti. Šiuo metu kapinės yra vientisos.
Čia be jau paminėtų žmonių grupių yra palaidotos Sausio 13-osios ir Medininkų tragedijos aukos, politikai, menininkai ir kiti nusipelnę Lietuvai asmenys.
Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas. Gimė 1932 m. Rokiškyje, o mirė 2010 m. Vilniuje ir yra palaidotas Antakalnio kapinėse. Prezidento pareigas ėjo nuo 1993 m. iki 1998 m.
Paminklinis biustas Antakalnio kapinėse buvo atidengtas metams po A. Brazausko mirties praėjus.
Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo Lietuvos partizanų vadas ir generolas. Gimė 1918 m., o mirė 1957 m. Vilniuje. 2018-aisiais jo palaikai buvo rasti Našlaičių kapinėse Vilniuje, tais pačiais metais buvo perlaidoti Antakalnio kapinėse, visai netoli nuo A. Brazausko kapo. Dar 2018 m. A. Ramanauskas-Vanagas Seimo buvo pripažintas Lietuvos valstybės vadovu.
Vytautas Kavolis
Vytautas Kavolis buvo sociologas, visuomenės veikėjas. Gimė 1930 m. Kaune, o mirė 1996 m. Vilniuje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai su tėvais išvyko į Vokietiją. Daug mokėsi, Harvardo universitete įgijo sociologijos daktaro laipsnį. Dėstė Harvardo ir Tafto universitetuose, turėjo profesoriaus vardą. Keleriems metams iki mirties likus iš JAV važinėjo į Lietuvą ir dėstė Vilniuje bei Kaune.
Zigmas Zinkevičius
Zigmas Zinkevičius buvo kalbininkas, dialektologas, visuomenės ir politinis veikėjas. Gimė 1925 m., o mirė 2018 m. Dirbo VU Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoju, buvo filologijos mokslų daktaras, kūrė vadovėlius. Nuo 1996 m. iki 1998 m. buvo Švietimo ir mokslo ministru.
Justinas Marcinkevičius
Justinas Marcinkevičius buvo Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Gimė 1930 m., o mirė 2011 m. VU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, o kūrė daugiausiai Lietuvos temomis. Labiausiai yra žinomas dėl trilogijos „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, kurioje kalba apie Lietuvos valstybės susidarymą. Šis poeto kūrinys yra įtrauktas ir į privalomos mokiniams perskaityti literatūros sąrašą.
Palaidotas kartu su savo žmona Genovaite Marcinkevičiene.
Marcelijus Martinaitis
Marcelijus Martinaitis buvo poetas, eseistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas. Gimė 1936 m. Raseinių rajone, o mirė 2013 m. Vilniuje. Daugiausiai kūrė senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimo su moderniu pasauliu tema. Per gyvenimą išleido dešimt poezijos rinkinių. Jo vardu pavadinta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Ieva Simonaitytė
Ieva Simonaitytė buvo rašytoja. Gimė 1897 m., o mirė 1978-aisiais. Dėl savo kūrybos yra žinoma kaip žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje. Rašytojos atminimui Priekulėje veikia I. Simonaitytės memorialinis muziejus. Jis įkurtas rašytojos vasarnamyje.
Janina Degutytė
Janina Degutytė buvo poetė, kūrė eilėraščius vaikams. Gimė 1928 m, o mirė 1990 m. Rašyti eilėraščius pradėjo dar būdama dešimties. Baigė VU ir buvo lietuvių kalbos bei literatūros specialistė.
Jurga Ivanauskaitė
Jurga Ivanauskaitė buvo viena žymiausių XX a. pab. – XXI a. pr. Lietuvos rašytojų, dailininkė, keliautoja. Rašyti pradėjo dar mokykloje, pirmuosius savo eilėraščius išspausdino mokyklos laikraštyje. Baigė Vilniaus dailės akademiją. Iki kol susirgo vėžiu mėgo keliauti, jos kūryboje yra daug kelionių elementų.
Vytautas Kernagis
Vytautas Kernagis buvo lietuvių muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas, režisierius, televizijos laidų vedėjas. Gimė 1951 m. ir mirė 2008 m. Vilniuje. Yra laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1978 m. įrašė pirmąją Lietuvoje dainuojamosios poezijos plokštelę. Per gyvenimą sukūrė maždaug 200 dainų.
Vytautas Šapranauskas
Vytautas Šapranauskas buvo aktorius, televizijos laidų vedėjas ir humoristas. Gimė 1958 m. ir mirė 2013 m. Vilniuje. Mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Ilgą laiką dirbo TV3 televizijos laidose. Vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“.
Virgilijus Noreika
Virgilijus Noreika buvo operos solistas ir pedagogas. Gimė 1935 m., o mirė 2018 m. Dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Aktyviai koncertavo ir Lietuvoje, ir užsienyje, už savo veiklą yra apdovanotas daugybe apdovanojimų.
RASŲ KAPINĖS
Vilniaus Rasų kapinės yra laikomos vienomis svarbiausių kapinių Lietuvoje. Čia yra atgulę žymūs Lietuvos inteligentai, profesoriai ir menininkai. Kapinės buvo įsteigtos 1801 m. Šiuo metu yra dvi Rasų kapinių dalys: senoji ir naujoji. Senąsias ir Naująsias Rasų kapines skiria Sukilėlių gatvė.
Jonas Basanavičius
Jonas Basanavičius buvo visuomenės veikėjas, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, mokslininkas, gydytojas. Gimė 1851 m., o mirė 1927 m. Baigė Maskvos universitetą. Domėjosi ir tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą ir kultūrą, rūpinosi liaudies švietimu.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis buvo kompozitorius, chorvedys, dailininkas ir kultūros veikėjas. Gimė 1875 m., o mirė 1911 m. Labiausiai žinomas iš savo muzikos ir dailės darbų. M. K. Čiurlioniui atminti Kaune veikia nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, o Druskininkuose yra M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus.
Balys Sruoga
Balys Sruoga buvo poetas, prozininkas, teatrologas, dramaturgas. Gimė 1896 m., o mirė 1947 m. Tyrinėjo literatūrą ir tautosaką. Buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Dėl savo išprusimo lageryje dirbo raštinėje. Išėjęs iš lagerio dėstė VU. Vėliau parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Per gyvenimą iš viso paskelbė 14 knygų.
Povilas Višinskis
Povilas Višinskis buvo lietuvių rašytojas, režisierius, politinis veikėjas. Gimė 1875 m., o mirė 1906 m. Dirbo spaudoje, propagavo lietuvybę. Rašė „Ūkininkui“ ir „Varpui“, o vėliau šiuos laikraščius ir redagavo. Kartu su Gabriele Petkevičaite-Bite 1899 m. Palangoje režisavo pirmąjį lietuviškai suvaidintą spektaklį „Amerika pirtyje“.
Mykolas Romeris
Mykolas Romeris buvo profesorius, teisės tyrinėtojas, konstitucinės teisės mokslo kūrėjas. Gimė 1880 m., o mirė 1945 m. Puoselėjo lietuvybę, dirbo mokslinį pedagoginį darbą. Išleido daug monografijų ir veikalų. Jo vardu yra pavadintas Mykolo Romerio universitetas.
Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos
Biržiškos buvo Žemaitijos bajorai.
Mykolas Biržiška gimė 1882 m., o mirė 1962 m. Jis buvo Lietuvos literatūros istorikas, Nepriklausomybės akto signataras.
Vaclovas Biržiška gimė 1884 m. ir mirė 1956 m. V. Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas, teisininkas, enciklopedininkas, profesorius.
Viktoras Biržiška gimė 1886 m., o mirė 1964 m. Jis buvo matematikas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Visi Biržiškos Rasų kapinėse yra palaidoti kartu.
Kazys Boruta
Kazys Boruta buvo rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Gimė 1905 m., o mirė 1965 m. Išmanė lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją. Dirbo Lietuvių literatūros institute, saugojo lietuviškus rankraščius, nuo sunaikinimo apsaugojo ir Adomo Mickevičiaus kūrinius. K. Boruta taip pat padėjo gelbėjant žydus. Jo vardu pavadinta Kazio Borutos gimnazija.
Pilna galerija:
