Lietuvos nuolatinei atstovybei ES laikinai vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas BNS sakė, kad penktadienio naktį pasibaigusių derybų rezultatai dar analizuojami, bet jie nuteikia optimistiškai.
Derybose valstybių narių atstovai ir europarlamentarai tarėsi dėl Europos infrastruktūros tinklų (angl. „Connecting Europe Facility“, CEF) fondo naudojimo 2021-2027 metais.
„Vakar naktį pasibaigusių derybų dėl CEF rezultatus dar analizuojame. Svarbiausias derybų pasiekimas yra tai, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelio projektas „Rail Baltica“ išsaugojo galimybę gauti išskirtinį ES finansavimą – 1,6 mlrd. eurų, dėl kurių buvo susitarta 2020 metų liepą. Tai nuteikia optimistiškai. Tiesa, laukia dar formalizavimo etapas“, – BNS sakė S. Šatūnas.
Pernai liepą ES šalių lyderiai pasiekė politinį susitarimą lėšų skyrimo „Rail Balticai“, tačiau kai kurie europarlamentarai siekė, kad šie pinigai nebūtų iš anksto susieti su vienu projektu, o į lėšas galėtų pretenduoti ir kiti.
Sausį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjerą derybose su Europos Parlamentu ginti „Rail Balticos“ finansavimą naujame biudžete.
Bendrame laiške jie pareiškė, kad sėkminga derybų baigtis leistų užtikrinti sklandų ratifikavimo procesą, kuris būtinas ES atsigavimo fondo veikimui. Dalis Briuselio žiniasklaidos tai įvertino kaip netiesioginį grasinimą vetuoti fondą, jei nebus užtikrintas geležinkelių projekto finansavimas.
„Rail Baltica“ geležinkelį nuo Talino iki Varšuvos planuojama nutiesti iki 2026 metų.
