Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vaistinės jau kuris laikas susiduria net su antibiotikų ar paracetamolio trūkumo problema. Tačiau pacientų organizacijos skundžiasi, kad trūksta ir kompensuojamųjų vaistų, nesenstanti bėda – apskritai iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo iškrentantys vaistai, prie kurių žmogus buvo pripratęs.
„Iš tikrųjų, kreipiasi žmonės į mūsų asociaciją informuodami, kad kai kuriose vaistinėse ar kai kuriuose rajonuose negali gauti vaistų. Štai skambino iš Kėdainių rajono sergančioji diabetu ir sakė, kad vaistinėje negavo jos naudojamų vaistų. Jai paaiškino, kad vaistinė užsako tik vieną kartą per mėnesį vaistus ir tenka laukti kito mėnesio. O žmogus tai laukti negali“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė.
Ji atkreipė dėmesį į nuolat besitęsiančią problemą – keičiantis kainynui, dalis vaistų būna išbraukiama. „Ir jei žmogus renkasi tą patį vaistą, nors ir nekompensuojamą, kartais būna, kad farmacinės kompanijos jo nebetiekia į vaistines. Kiek žinau, yra priiminėjami įvairūs įstatymai ir žmonėms visada galima pasitikrinti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos puslapyje, ar šiuo metu kokių vaistų netrūksta“, – kalbėjo ji.
Vaistams suderinti tenka gultis ir į ligoninę
Ji apgailestavo, kad nors dabar svarstomi nauji, nuo sausio pradžios turintys įsigalioti, Farmacijos įstatymo pakeitimai, pacientų balsas išgirstas nebuvo.
„Ir dabar būsimame naujame kainyne vėl kažkiek vaistų neliks, o žmonės vėl ieškos to, prie ko yra pripratę. Ir yra ypač sudėtinga žmonėms keisti vaistus. Nors ministerija aiškina, kad nėra tokių vaistų, kurių veikliosios medžiagos nebūtų, tačiau su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti ir 5 ar 10 vaistų, bet nebūtinai bet kuris vaistas tinka kiekvienam žmogui.
Ypač sunku suderinti vaistus, jei žmogus serga keliomis sunkiomis lėtinėmis ligomis ir žmogus geria vaistus nuo kelių ligų. Ypač sudėtinga, ir jei nuo kokios astmos nebėra įprasto vartojamo vaisto – ar nuo diabeto, ar širdies iš kraujagyslių ligų, kraujo spaudimo“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Pasak jos, kitą kartą vieną vaistą pakeitus kitu gali atsirasti kažkokių tarpusavio suderinamumo neatitikimų. Tada žmogus vėl turi kreiptis į gydytoją, kuris turi iš naujo ieškoti galimybių, kokį vaistą paskirti.
„Bet ne kiekvienas, ypač vyresnio amžiaus žmogus sugeba pats prisitaikyti vaistus, kartais tenka žmogų guldyti į ligoninę“, – kalbėjo pacientų atstovė.
Paklausta, kaip siūlytų spręsti šią problemą, pašnekovė priminė, kad ne kartą siūlyta neišbraukinėti vaistų iš sąrašo: „Juk atsiradus vaistui su ta pačia veikliąja medžiaga, kam išbraukti prieš tai buvusius, žmogus perka vieną vaistą ir tai valstybei daugiau nekainuoja.“
Ji pridūrė, kad dabar tvarka tokia, kad yra nustatyta maksimali tos vaisto grupės priemoka, tad jei tik atsiranda pigesnis vaistas, sąrašas pasislenka ir jei kažkuris buvęs sąraše vaistas viršija maksimalią numatytą priemoką kad ir keliais centais, jis iškrenta iš kainyno.
Ypač sudėtinga rajonuose, kur vaistinių mažiau
LPOAT pirmininkė atkreipė dėmesį, kad su dar didesnėmis problemomis susiduria rajonuose gyvenantys žmonės.
„Jei rajone yra keli vaistinių tinklai, jei vieno tinklo vaistinėje [reikiamo vaisto] neranda, žmogus gali kreiptis į kitą tinklą. Bet jei žmogus gyvena kaime ir atvažiavo į miesto centrą, žino, kur kokios vaistinės patogiausios, tai iš kokių Kėdainių ar Jonavos, jei neranda savo mieste, turi važiuoti kitur. Tai yra labai sudėtinga, ypač vyresnio amžiau asmenims, kurie turi mažas pajamas.
Pagal ministro įsakymus, jei vaistinė neturi tuo metu žmogui reikalingų vaistų, jie privalo užsakyti. Bet kartais būna taip, kad aiškina, kad nėra kur užsakyti. Nes jei vaistas išbrauktas iš kompensavimo, tai nebėra kur užsakyti“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Pasak jos, nors prieš tai buvo problema, kad pacientai buvo verčiami rinktis pigiausius vaistus, o dabar galima rinktis vaistą iš grupės ir tik primokėti skirtumą, pasirinkimas vis tiek nėra pakankamas. „Pagrindinė problema, kad kartais vieno vaisto pakeitimas sugriauna visą gydymo schemą“, – apibendrino pašnekovė.
„Bet kokių vaistų išbraukimas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo ir jų keitimas kitais gali turėti labai neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Nors sakome, kad veiklioji medžiaga ta pati, bet dar be jos papildomos medžiagos, kurios gali vaisto rezorbciją pagreitinti arba uždelsti ir t.t. Ir pastebėjome, kad yra daugybė ligų, kada pakeitus vaistus lyg su ta pačia veikliąja medžiaga, mes gauname labai neigiamą klinikinį efektą“, – yra pažymėjęs jis.
Problema išryškėjo dar pandemijos pradžioje
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėjos Anželikos Oraitės teigimu, vaistų tiekimo problema tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES) yra žinoma, o to priežastys būna labai įvairios.
„Kokios dažniausiai yra identifikuojamos – tai yra problemos, susijusios vaistų gamyba, veikliųjų medžiagų trūkumas, logistikos problemos, padidėjęs vaistų poreikis. ES lygmeniu ši problema labiausiai išaštrėjo pandemijos pradžioje ir dar 2020 m. buvo priimta ES vaistų strategija, kurioje vienas iš pagrindinių stulpų buvo skirtas priemonių ieškojimui ES lygmeniu, kaip būtų galima sutvarkyti ar spręsti vaistų tiekimo sutrikimo, vaistų trūkumo klausimą“, – aiškino ji.
SAM atstovė pabrėžė, kad gyventojams tai yra problema tuomet, kai dėl vaistų sutrikimo konkrečiam pacientui nėra galimybės gauti gydymo tuo vaistu, kurio sutrikimas yra fiksuojamas arba to vaisto negalima pakeisti kitu vaistu.
„Kitais atvejais, kai fiksuojamas vaistų sutrikimas, nebūtinai reiškia, kad pacientas negaus gydymo“, – pažymėjo A. Oraitė.
Plačiau apie vaistų trūkumą kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
Visi vaistai į kainyną patekti negali
Kartu ji pabrėžė, kad tvarka dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno gaunamų skundų jau buvo pakoreguota – vietoj to, kad būtų keičiamas 4 kartus per metus, dabar tai daroma kas pusmetį.
„Keičiant jį kas 4 mėnesius vaistų tiekėjai paprastai nespėdavo prisitaikyti, vaistinės nespėdavo užsakyti ir susidarydavo tam tikras laikotarpis, per kurį susidarydavo trūkumas. Girdint tai, tvarka buvo pakeista ir vaistų kainynai įsigalioja du kartus per metus. Jie yra patvirtinami mėnesį prieš įsigaliojimą, tad visi suinteresuoti asmenys gali žinoti, kokie vaistai patenka į kainyną. Tikimės, kad tai leis išspręsti trūkumo problemą“, – kalbėjo ji.
SAM atstovė priminė, jog tam, kad vaistai patektų į kainyną, turi atitikti nustatytus reikalavimus: „Tai reiškia, kad farmacijos kampanijos, kurios nori, kad jų vaistai patektų į kainyną, turi užtikrinti, kad pacientų priemoka atitiktų nustatytus reikalavimus. Reiškia, patenka tų kompanijų vaistai, kurių pateikta kaina atitinka nustatytus reikalavimus“, – kalbėjo SAM atstovė.
Vis tik yra išimčių – šių reikalavimų atitikti nebūtina, jei tos veikliosios medžiagos vaistas yra vienintelis. Taip nuspręsta dėl to, kad žmonėms turi būti prieinamas bent vienas kompensuojamas vaistas su konkrečia veikliąja medžiaga.
