Tyrimai rodo, kad pasibaigus karantinams dėl pandemijos, sugrįžo du plačiai paplitę virusai ir sukėlė retus, bet labai sunkius hepatito atvejus.
2 pavojingi virusai
Manoma, kad 35 šalyse užsikrėtė daugiau kaip 1 000 vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus, praneša BBC. Kai kuriems iš jų, įskaitant 12 vaikų Jungtinėje Karalystėje, prireikė gyvybiškai svarbios kepenų transplantacijos.
Dvi tyrėjų komandos iš Londono ir Glazgo teigia, kad kūdikiai, kurie dėl koronaviruso apribojimų užsikrėtė vėliau nei įprastai, prarado ankstyvąjį imunitetą dviem virusams.
Vienas iš jų yra adenovirusas, kuris paprastai sukelia peršalimo ligas ir skrandžio sutrikimus, o kitas – antrasis adeno asocijuotasis (AAV2) virusas, kuris paprastai nesukelia jokios ligos ir kurio dauginimuisi reikalingas ir kitas „pagalbinis“ virusas, pvz., adenovirusas.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kuriems vaikams išsivystė neįprastos ir nerimą keliančios kepenų komplikacijos.
Kepenų persodinimo prireikė 3 metų berniukui
Trejų metų Nojui, gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, reikėjo skubiai persodinti kepenis po to, kai jis susirgo sunkios formos hepatitu. Jo motina Rebeka Cameron-McIntosh sako, kad ši patirtis buvo sukrečianti.
„Anksčiau jam nieko blogo nebuvo ir staiga viskas pasikeitė“, – sako ji. – Mes tiesiog manėme, kad tai buvo viena nedidelė problema, kuri bus lengvai išspręsta, bet iš tikrųjų ji vis didėjo.“
Iš pradžių buvo planuota, kad Rebeka gali paaukoti dalį savo kepenų, tačiau po sunkios reakcijos į naudotus vaistus ji atsidūrė intensyviosios terapijos skyriuje.
Nojus buvo įtrauktas į transplantacijos sąrašą ir netrukus gavo naują organą. Sveikimo laikotarpis buvo sklandus, tačiau jis visą gyvenimą turės vartoti imunosupresantus, kad jo organizmas neatmestų naujų kepenų.
Atliks daugiau tyrimų
Tokie atvejai pasitaiko retai. Dauguma vaikų, užsikrėtusių tokio tipo virusais, greitai pasveiksta. Neaišku, kodėl kai kuriems iš jų vėliau išsivysto kepenų uždegimas, tačiau tam įtakos gali turėti genetika. Mokslininkai atmetė bet kokį ryšį su koronavirusu ar vakcinomis.
Viena iš tyrėjų, Londono universitetinio koledžo ir Didžiosios Ormondo gatvės ligoninės virusologijos ekspertė Judith Breuer, sakė: „Per karantino laikotarpį, kai vaikai nesimaišė, jie neperdavinėjo virusų vieni kitiems. Jie neįgijo imuniteto įprastoms infekcijoms, su kuriomis paprastai susiduria.
Kai apribojimai buvo panaikinti, vaikai pradėjo maišytis, virusai ėmė laisvai cirkuliuoti ir staiga, neturėdami išankstinio imuniteto, jie susidūrė su visa eile naujų infekcijų.“
Ekspertai tikisi, kad atvejų mažės, tačiau vis dar laukiama naujų atvejų. Profesorė Emma Thomson, vadovavusi Glazgo universiteto tyrimui, teigė, kad vis dar yra daug neatsakytų klausimų:
„Skubiai reikalingi išsamesni tyrimai, kad būtų ištirtas AAV2 vaidmuo vaikų hepatito atvejais. Taip pat turime daugiau sužinoti apie sezoninę AAV2 cirkuliaciją, kuri nėra įprastai stebima – gali būti, kad adenovirusinės infekcijos pikas sutapo su AAV2 poveikio piku, todėl jautriems mažiems vaikams pasireiškė neįprastas hepatitas.“